Chorezmšachai, arba Didieji Chorezmšachai, Anušteginidai, (خوارزمشاهیان, Khwārezmšhāḥīān) – Vidurinės Azijos valdovų dinastija, 10771231 m. valdžiusi Chorezmo imperiją, didžiausią to meto imperiją Azijoje. Buvo kilusi iš istorinio Chorezmo regiono (dab. Uzbekija). Didžiausio išsiplėtimo metu XIII a. pradžioje jų valstybė valdė milžiniškas teritorijas nuo dab. Azerbaidžano vakaruose iki dabartinės Kirgizijos rytuose.

Khwārezmšhāḥīān
خوارزمشاهیان
Chorezmšachai
Karakitajų vasalai (1141-1212)

1077 – 1220
Location of
Location of
Sostinė Urgenčas
Valdymo forma imperija
Era Viduramžiai
 - Atsiskyrimas nuo seldžiukidų 1077 m., 1077
 - Užkariautas mongolų 1220 m.

Istorija

redaguoti

Pradininkas – Anušteginas Gharačai,[1] seldžiukų 1077 m. paskirtas Chorezmo valdytoju. Kutb ad Dinas Muchamedas 1097 m. gavo chorezmšacho titulą. 11411157 m. Chorezmšachai buvo Karakitajų valstybės valdovų vasalai. XII a. antroje pusėje Chorezmšachai įsitvirtino Azerbaidžane ir Persijoje. Ala ad Dinas Muchamedas trumpam sukūrė imperiją nuo Indijos iki Anatolijos. Paskutinis Chorezmšachas Džalal ad Dinas Mingburnu žuvo kovodamas su mongolų imperija.[2]

Didieji Chorezmšachai

redaguoti
Vardas Valdymo metai
Anušteginas Gharačai 1077-1097 m.
Kutb ad Dinas Muchamedas 1097-1128 m.
Ala ad Dinas Atsizas 1128-1156 m.
II Arslanas 1156-1172 m.
Ala ad Dinas Tekišas 1172-1200 m.
Ala ad Dinas Muchamedas II 1200-1220 m.
Džalal ad Dinas Mingburnu 1220-1231 m.

Šaltiniai

redaguoti
 
Vidurinės Azijos istorija
Turkmėnijos Uzbekijos Tadžikijos Kirgizijos
Chorezmas, Margiana, Sogdas, Fergana
Eftalitai
Omejadų Kalifatas
Afrigidai, Samanidai
Seldžiukidai, Karachanidai
Karakitajai
Chorezmo imperija
Sufidai, Čagatajaus chanatas
Timūridų imperija
Chyva, Buchara, Kokandas
Rusijos imperija > TSRS:
(Turkestano ATSR, Chyvos LTR, Bucharos LTR >
Uzbekijos TSR, Turkmėnijos TSR, Tadžikijos TSR, Kirgizijos TSR)
Uzbekija, Turkmėnija, Tadžikija, Kirgizija
  1. Dr. David Bivar. Der Aufstieg des Islam. Fischer Weltgeschichte, Band 16, Zentralasien. p. 88
  2. Chorezmšachai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, . 38 psl.