Gamta – fizinis pasaulis, kurį sudaro įvairūs augalai, gyvūnai ir natūralūs kraštovaizdžiai. Gamta apima visa, kas egzistuoja – biotinę (gyvąją) ir abiotinę (fizinę) aplinką.

Houptouno krioklys, Australija
Žaibo blyksnis per Galungungo ugnikalnio išsiveržimą, vakarų Java, 1982 m.
Pagrindiniai straipsniai – Žemė ir Žemės mokslai.

Žemė yra vienintelė žinoma planeta, kurioje yra gyvybė. Jos naturalios ypatybės yra tiriamos įvairių mokslinių sričių. Saulės sistemoje, tai yra trečioji nuo Saulės nutolusi planeta, tai didžiausia sausuminė planeta ir penktoji pagal savo dydį. Žemės ryškiausi klimato bruožai yra du dideli poliariniai regionai, dvi palyginti plačios temperatūrinės zonos ir platūs tropiniai pusiaujo ir subtropikų regionai.[1]

Geologija

redaguoti
Pagrindinis straipsnis – Geologija.
 
Trijų tipų tektoninių plokščių ribos.

Geologija yra mokslas apie kietus kūnus ir apie skystąsias medžiagas, kurios sudaro Žemę. Geologijos sritis apima Žemės medžiagų sudėties, struktūros, fizikinių savybių, dinamikos ir jų istorijos tyrimus, taip pat tiria, kaip šios medžiagos formuojasi, juda ir keičiasi.

Istorinė perspektyva

redaguoti
Pagrindiniai straipsniai – Žemės istorija ir Evoliucija.
 
Planktonas gyvena vandenynuose, jūrose ir ežeruose, egzistavo įvairiomis formomis mažiausiai 2 milijardus metų.[2]

Žemė susiformavo prieš 4,58 milijardus metų iš tarpžvaigždinės medžiagos, kartu su Saule ir kitomis planetomis.[3] Mėnulis susiformavo maždaug 20 milijonų metų vėliau. Iš pradžių išlydytas Žemės išorinis sluoksnis atšalo, taip susidarė kietosios dulkės. Dujų išsiveržimas ir ugnikalnių aktyvumas aktyviai formavo pirmapradę atmosferą. Vandens garai, kurie daugiausiai kilo iš atkeliavusių iš kometų ledo, sukūrė vandenynus ir kitus vandens šaltinius.[4]

 
Didžioji antis (patelė) ir ančiukai – reprodukcija yra būtina pratęsti savo kartą.
Pagrindiniai straipsniai – Gyvybė, Biologija ir Biosfera.

Nors ir nėra universalaus gyvybės apibrėžimo, mokslininkai vieningai sutaria, jog biologinei gyvybei yra būdinga organizacija, metabolizmas, ląstelių augimas, prisitaikymas, reakcija į dirgiklį ir dauginimasis. Būtybė su šiomis savybės paprastai yra laikoma gyva. Tačiau, ne kiekvienas gyvybės apibrėžimas laiko šias savybės būtinas. Žmogaus sukurta dirbtinė gyvybė taip pat gali būti laikoma gyvybe.

Augalai ir gyvūnai

redaguoti
Pagrindiniai straipsniai – Augalai ir Gyvūnai.

Aristotelis suskirstė visas gyvas būtybes į augalus ir gyvūnus. Karlo Linėjaus sistemoje Aristotelio grupės virto karalystėmis. Nuo tada jau buvo aišku, jog augalų karalystė buvo įtraukusi nesusijusias grupes, pvz., grybus ir kelias dumblių grupes, kurios buvo perkeltos į naujas karalystes, nors vis tiek kai kur dar minimos kaip augalai. Bakterinė gyvybė dažnai priskiriama prie floros ir kai kurios klasifikacijos naudoja terminą „baterinė flora“, atskirai nuo „augalų floros“.

Tarp daugelio būdų klasifikuoti augalus yra regioninė flora, kuri, priklausomai nuo studijų srities, gali įskaityti ir fosilinę florą, senų augalų liekanas iš praėjusios eros.

Gamtos mokslai

redaguoti

Mokslai, tiriantys gamtą, vadinami gamtos mokslais.

Taip pat skaitykite

redaguoti

Vikicitatos

 
Wikiquote logo
Puslapis Vikicitatose
 

Šaltiniai

redaguoti
  1. „World Climates“. Blue Planet Biomes. Nuoroda tikrinta 2006-09-21.
  2. Margulis, Lynn; Dorian Sagan (1995). What is Life?. New York: Simon & Schuster. ISBN 0-684-81326-2.
  3. first=G. Brent |last=Dalrymple |date=1991 |title=The Age of the Earth |publisher=Stanford University Press |location=Stanford |isbn=0-8047-1569-6
  4. Morbidelli, A.; et al. (2000). „Source Regions and Time Scales for the Delivery of Water to Earth“. Meteoritics & Planetary Science. 35 (6): 1309–1320. Bibcode:2000M&PS...35.1309M. doi:10.1111/j.1945-5100.2000.tb01518.x. ISSN 1086-9379.