Gitara – styginis muzikos instrumentas, kuriuo grojama pirštais arba mediatoriumi. Instrumentas sudarytas iš korpuso, grifo, stygų ir galvutės.

Klasikinė (ispaniška) gitara

Gitarų tipų yra gana daug: klasikinė (6 stygos, 7 stygos, 8 stygos), akustinė (6 stygos), bosinė (4 stygos), akustinis bosas (4 stygos), elektrinė (6,8,9 stygos), ukulele (4 stygos), MIDI gitara, gitara su tuščiaviduriu grifu (angl. hollowneck guitar), gitara – arfa.

Istorija

redaguoti

Panašūs į gitaras instrumentai žinomi nuo labai senų laikų – panašūs instrumentai atvaizduoti faraonų laikų Egipto piešiniuose, taip pat 3000 m. pr. m. e. naudoti Irane.

Tryliktame amžiuje gitara buvo plačiai paplitusi Ispanijoje. Keturioliktame amžiuje arabai atgabeno į Europą liutnią, kuri nukonkuravo gitarą. Tai ilgam pristabdė gitaros raidą. Gitara perėmė iš liutnios daug dalykų, perėmė turtingą repertuarą.

Gitara kartu su liutnia ištobulėjo Renesanso laikais. Gitara būdavo skambinama monarchų dvaruose, o jos populiarumas svyravo iki XIX a. vidurio. Nepaisant garsių kūrinių, kuriuos kūrė ir skambino Fernandas Soras bei Mauras Džuljanis XIX a. pradžioje, gitara liko tik mėgėjų instrumentas „skambinti pavėsinėje, buduare ir pritarti dainoms“ (tik Frančiskas Tarega ir Andreso Segovijos dėka jos populiarumas augo).

XIX a. pradžioje galutinai susiformavo šešiastygė gitara – ta, kurią mes vadiname klasikine. Iš klasikinės gitaros atsirado kitų tipų gitaros: rusų septynstygė gitara, Havajų gitara. Taip pat atsirado klasikinės 7 ir 8 stygų gitaros, gitaros-arfos. Iki šių dienų ieškoma naujų gitaros formų, kartais gan keistų, kaip, pavyzdžiui, 42 stygų „Pikaso“ gitara, ar Angelo Batio 2 ir 2 grifų gitaros. Didelė pažanga padaryta elektrinių gitarų tobulinime. Atsirado gitaros su USB jungtimi, su MIDI garso ėmikliais.

Pirmasis kūrinys, parašytas specialiai šiuolaikinei gitarai – tai M. de Faljos „Pagarba Debiusi“, sukurtas 1920 m. Nuo tada kompozitoriai vėl susidomėjo gitara. Malkomo Arnoldo Koncertas gitarai yra lėto tempo kūrinys, skirtas džiazo gitaristui Džangui Reinhardui atminti, o B. Briteno „Noktiurnas“, sukurtas Džuliano Brimo garbei, pagrįstas Dž. Daulendo daina. Gitara skambinama pirštų galais gnaibant stygas (apačioje), nors liaudies ir popmuzikos gitaristai dažnai vartoja plektrą.

Gitara buvo ir yra plačiai naudojama XX a. susiformavusios elektroninės muzikos žanruose (rokas, metalas, džiazas, bliuzas ir kt.).

Grojant dažniausiai skamba daugiau nei viena (neretai visos šešios) stygos. Gitaroje stygos skambesys keičiamas kairės rankos pirštais reikiamoje vietoje prispaudžiant stygas ties viena iš daugelio grife esančių horizontalių (pagal paveiksliuką) metalinių juostelių (jos vadinamos „ladais“, „skirsniais“ arba „dalmenimis“).

Garsą kuria tik žemiau (pagal paveiksliuką) metalinės juostelės esanti stygos dalis. Skirtingos stygos gali būti prispaustos skirtingose vietose. Kai kada tenka vienu pirštu prispausti kelias stygas. Atstumai tarp juostelių apskaičiuoti taip, jog prispaudžiant stygą ties gretima juostele, generuojamo tono dažnis pasikeičia lygiai   kartų, t. y. vienu pustoniu.

Gitaristai žino juosteles, ties kuriomis prispaudus stygą ji turi skambėti tuo pačiu dažniu kaip ir greta esanti neprispausta plonesnė styga. Stygos tarpusavyje derinamos grifo gale esančiais įtempimo reguliatoriais.

Trijų ir daugiau (po vieną stygai) gitara išgaunamų muzikos garsų derinys vadinamas gitaros akordu. Kiekvieną akordą atitinka tam tikra gitaristo kairės rankos pirštų padėtis, prispaudžiant stygas tam akordui reikalingose vietose.

Muzikos užrašymas

redaguoti
 
Pirštų padėtis C/G akorde (tablatūra 3 3 2 0 1 0)

Šioje sekoje skaičius žymi numerį metalinės juostelės, aukščiau kurios reikia prispausti stygą. Pirmas simbolis sekoje nusako storiausią stygą, paskutinis – ploniausią.

Nulis (0) reiškia jog tos stygos prispausti nereikia (atvira styga), o x – kad styga šiame akorde skambėti neturi. Neretai tenka vienu pirštu prispausti kelias stygas. Pavyzdžiui, jei šešiastygė gitara yra suderinta labiausiai paplitusiu būdu (stygas atitinka natos E, A, D, G, B, E), tai akordo C#m tablatūra yra x 4 6 6 5 4.

Nuorodos

redaguoti