Kaštelionas (pranc. châtelains, lenk. kasztelan) – pilies ir aplinkinės teritorijos valdytojas arba valdovas.[1] Žodis kilęs is lotynų kalbos žodžio castellanus, giminingo žodžiui castellum 'pilis'.

Kaštelionas. Ruseckio akvarelė

Kaštelionas pilies valdytojas paprastai valdydavo pilį, kurioje nereziduodavo valdų savininkas, piliai priklausančią aplinkinę teritoriją.

Kai kuriose V. Europos šalyse (pvz., dabartinės Prancūzijos teritorijoje) buvo laikotarpis, kai pilių valdytojai tapo faktiškai savarankiškais valdytojais, ir šis titulas buvo paveldimas. Tokius valdytojus kartais vadina šatelenais (prancūziškas terminas), o tokias valdas – šatelenijomis. Šatelenai paprastai būdavo aukštesnio rango feodalo vasalais, tačiau pasitaikydavo ir šatelenų, kurie buvo visiškai nepriklausomi.

Pareigybės ir pavaldumas Lenkijoje ir ATR

redaguoti

Kaštelionas dažniausiai atlikdavo ir ūkio reguliavimo, ir karinės administracijos pareigas, nebent pilyje reziduodavo aristokratai ar aukštesnio rango kariškiai. Lenkijos karalystėje, o vėliau ir Abiejų Tautų Respublikoje kaštelionai buvo pavaldūs vaivadoms, išskyrus Krokuvos kaštelioną iki 1596 m., kol Krokuva buvo Respublikos sostine.

Kaštelionai buvo atsakingi už kašteliją, kuri įeidavo į vaivadijos, sudėtį. XV a. kaštelijos buvo pakeistos į provincijas žymesniems kaštelionams ir pavietus mažesniems kaštelionams. Kaštelionai turėdavo teisę dalyvauti Respublikos Seime.

Šaltiniai

redaguoti
  1. Kaštelionas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006