Kurkliai
{{#if:280px
Bendruomenės namai
Kurkliai
Kurkliai
55°24′50″š. pl. 25°03′40″r. ilg. / 55.414°š. pl. 25.061°r. ilg. / 55.414; 25.061 (Kurkliai)
Apskritis Utenos apskrities vėliava Utenos apskritis
Savivaldybė Anykščių rajono savivaldybės vėliava Anykščių rajono savivaldybė
Seniūnija Kurklių seniūnija
Gyventojų (2021) 330
Vikiteka Kurkliai
Vietovardžio kirčiavimas
(4 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Kurkliaĩ
Kilmininkas: Kurklių̃
Naudininkas: Kurkliáms
Galininkas: Kurkliùs
Įnagininkas: Kurkliaĩs
Vietininkas: Kurkliuosè
Istoriniai pavadinimai lenk. Kurkle, rus. Куркле[2]

Kurkliai – miestelis Anykščių rajono savivaldybėje, 3 km į šiaurę nuo kelio  A6  KaunasZarasaiDaugpilis , 14 km į pietus nuo Anykščių. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Stovi medinė liaudiško klasicizmo formų Kurklių Šv. Jurgio bažnyčia, pastatyta 1874 m., medinė Kurklių sinagoga, pastatyta 1932 m. Yra paštas (LT-29015), 1946 m. įkurta biblioteka,[3] vaikų darželis, kultūros namai, ambulatorija. Išplėtota smėlio, žvyro gavyba, statybinių medžiagų gamyba (bendrovė „Kurklių karjeras“), kiaulininkystė („Jara“). Kurklių kapinės, Tarybinių karių kapinės.

Akmuo su data „1526“
Kurklių karjeras

Etimologija

redaguoti

Kurkliai – vandenvardinis vietovardis, kilęs nuo upės vardo Kurklė arba iš ežero vardo Kurklys.[4]

Geografija

redaguoti
 

Kurkliai įsikūrę kairiajame Virintos upės krante, slėnyje, čia įteka jos kairysis intakas – Kurklė, už 7 km į šiaurę – Puntuko akmuo. Gamtos paminklas – Kurklių šilo eglė. Yra smėlio ir žvyro telkinys. Anykščių regioninis parkas.

Istorija

redaguoti

Į rytus nuo Kurklių yra Buteikių piliakalnis, Kurklių pilkapynas.

XIII a. – XIV a. Kurkliai buvo valsčiaus ir Deltuvos krašto žemės centras. XV a. – XVI a. minimas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kurklių dvaras. XVI a. pradžioje įsteigta katalikų bažnyčia, 1622 m. pastatyta evangelikų reformatų bažnyčia, prie šios veikė mokykla. 1564 m. Kurkliai gavo prekybos privilegiją, kuri atnaujinta 1726 m., 1727 m. ir 1776 m. 1700 m. įsteigtas reguliariųjų kanauninkų vienuolynas, uždarytas 1832 m. 1706 m. leista statyti Kurklių sinagogą. Kurkliai nukentėjo per 17001721 m. Šiaurės karą.

Miestelis ėmė sparčiai plėstis netoliese nutiesus plento Peterburgas–Varšuva ruožą Daugpilis–Kaunas. XIX a. Kurkliai buvo miestelis, Vilkmergės apskrities Kurklių valsčiaus centras.[5] 1905 m. įvyko anticarinių mitingų, susirėmimas su policija; iš dalies pakeista valsčiaus valdyba. 1919 m. ties Kurkliais įvyko Lietuvos kariuomenės susirėmimų su Tarybų Rusijos kariuomenės daliniais, vyko Kurklių-Panevėžio operacija. Po Antrojo pasaulinio karo Kurklių apylinkėse veikė Didžiosios kovos apygardos B rinktinės Lietuvos partizanai.

Sovietmečiu buvo kolūkio centrinė gyvenvietė.[6] 2014 m. patvirtintas Kurklių herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIII–XVI a. Kurklių valsčiaus centras ?
XVI a. ? Trakų vaivadija
XIX a. pabaiga – 1947 m. Ukmergės apskritis
19471950 m. Anykščių apskritis
19501962 m. Kurklių apylinkės centras Kavarsko rajonas
19621995 m. Anykščių rajonas
1995 Kurklių seniūnijos centras Anykščių rajono savivaldybė Utenos apskritis

Architektūra

redaguoti
 
Miestelio gatvė

Miestelio planas spindulinis. Svarbiausi statiniai:

  • Medinė liaudiško klasicizmo formų Kurklių Šv. Jurgio bažnyčia, pastatyta 1874 m.; joje yra paveikslų („Jėzus Kristus pas Pilotą“, XVII–XVIII a., „Švč. Mergelė Marija Škaplierinė“, XX a. pirma pusė), medinių skulptūrų („Nukryžiuotasis“, XX a. pirma pusė); vertingi paveikslo „Švč. Mergelė Marija su Kūdikiu“ aptaisai (1874 m.)
  • Bažnyčios šventoriuje – medinė šešiakampė 3 tarpsnių varpinė, 1874 m.
  • Medinė sinagoga, 1932 m.
  • Kurklių kapinėse – L. Oginskienės antkapinis paminklas, XX a. pradžia; koplyčia.
  • Tarybinių karių kapinės.

Gyventojai

redaguoti
 
 
Demografinė raida tarp 1865 m. ir 2021 m.
1865 m.*[2] 1897 m.sur. 1902 m.[7] 1923 m.sur.[8] 1959 m.sur.[9] 1970 m.sur.[10] 1976 m.[11] 1979 m.sur.[12]
338 789 695 755 599 505 466 450
1985 m.[13] 1989 m.sur.[14] 2001 m.sur.[15] 2006 m. 2011 m.sur.[16] 2021 m.sur.[17] - -
412 535 474 453 374 330 - -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.

Žymūs žmonės

redaguoti

Kurkliuose gimė:

Galerija

redaguoti

Šaltiniai

redaguoti
  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. 2,0 2,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 2 (Дабанъ — Кяхтинское Градоначальство). СПб, 1865, 855 psl.
  3. biblioteka
  4. Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė. Prieiga internete https://ekalba.lt/lietuvos-vietovardziu-geoinformacine-duomenu-baze/
  5. Kurkle. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. IV (Kęs — Kutno). Warszawa, 1883, 894 psl. (lenk.)
  6. Kurkliai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 305 psl.
  7. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
  8. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  9. KurkliaiMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 257 psl.
  10. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  11. KurkliaiLietuviškoji tarybinė enciklopedija, VI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1980. T.VI: Kombinacija-Lietuvos, 270 psl.
  12. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  13. Algimantas Miškinis ir kt. Kurkliai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 445
  14. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  15. Utenos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  16. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  17. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

Aplinkinės gyvenvietės

  ANYKŠČIAI – 15 km
Šlavėnai – 10 km
 
KAVARSKAS – 10 km
     
     
     
Dapkūniškiai – 9 km
Balninkai – 17 km