Lapkričio 21

• Pasaulinė sveikinimosi diena;
• Pasaulinė televizijos diena.

Eibutas – Gomantė – Gomantas – Eibartė – Honorijus – Alberta

• 1368 m. - Trostnos mūšis.
• 1893 m. – Kražių skerdynės. Rusijos valdžia brutaliai susidorojo su žmonėmis, pasipriešinusiais ketinimui uždaryti Kražių vienuolyno bažnyčią.
• 1919 m. – prasidėjo dvi dienas trukusios Radviliškio kautynės.

• 1822 m. – Antanas Juzumas, Lietuvos kunigas, lietuvių raštijos darbuotojas (m. 1871 m.).
• 1893 m. – Pranciškus Ramanauskas, Telšių vyskupas, teologijos mokslų daktaras, profesorius, kankinys (m. 1959 m.).
• 1895 m. – Kazys Sprangauskas, Lietuvos karinis veikėjas, brigados generolas (m. 1949 m.).
• 1896 m.:
  • Ignas Adamkavičius, vienas pirmųjų Lietuvos karo lakūnų, Lietuvos prezidento Valdo Adamkaus tėvas, Edvardo Adamkavičiaus brolis (m. 1987 m.).
  • Vincas Žemaitis, Lietuvos miškininkas, etnologas, visuomenės veikėjas (m. 1983 m.).
• 1910 m. – Vytautas Balčiūnas, Lietuvos kunigas, nuo 1963 m. monsinjoras, teologijos daktaras, Lietuvos katalikų mokslų akademijos (LKMA) narys (m. 2003 m.).
• 1918 m. – Marija Baranauskienė, Lietuvos agronomė daržininkė, biomedicinos mokslų daktarė (m. 2014 m.).
• 1927 m. – Irena Mikšytė, Lietuvos muzikologė (m. 2017 m.).
• 1930 m. – Kazimieras Vytautas Kryževičius, tremtinys, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas (m. 2004 m.).
• 1933 m. – Živilė Antanina Mačionienė, Lietuvos architektė.
• 1934 m. – Albertas Vytautas Baika, Lietuvos akordeonininkas, muzikologas, humanitarinių mokslų daktaras.
• 1938 m.: 
  • Boleslovas Gurskis, Lietuvos ir Raseinių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Dalia Triponienė, Lietuvos gydytoja, kraujagyslių chirurgė (m. 2021 m.).
• 1941 m.:
  • Aleksandras Stasys Lukšas, Lietuvos architektas.
  • Bronius Simanavičius, teisininkas, Lietuvos politinis veikėjas.
• 1946 m. – Kęstutis Birieta, Lietuvos futbolininkas, vėliau – teisėjas, po 1996 m. teisėjų inspektorius, dirbo FBK Kaunas veteranų komandos treneriu (m. 2008 m.).
• 1948 m. – Ramutė Adomaitytė, prozininkė.
• 1950 m. – Ignas Meidus, Lietuvos dailininkas vitražistas, restauratorius.
• 1951 m.:
  • Arvydas Gurevičius, Lietuvos dailininkas juvelyras, skulptorius.
  • Kristina Krajevska, Lietuvos ir Šalčininkų rajono savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja.
• 1952 m.:
  • Eimuntas Nekrošius, lietuvių režisierius (m. 2018 m.).
  • Vladas Eitmantis, Lietuvos ir Kelmės rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1955 m. – Antanas Baura, agronomas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1956 m. – Egidijus Aleksandravičius, lietuvių istorikas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, profesorius.
• 1959 m. – Violeta Grigienė, gydytoja, Lietuvos ir Panevėžio rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1960 m. – Algirdas Astrauskas, ekonomistas, savivaldybių teoretikas, Lietuvos politinis veikėjas.
• 1961 m. – Valdas Kiveris, Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas, inžinierius.
• 1965 m. – Vytautas Laurinaitis, Lietuvos ir Šilutės rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1985 m. – Vytenis Jasikevičius, Lietuvos krepšininkas, žaidžiantis Kauno „Kaunas Triobet“ ekipoje.

• 1609 m. – Frydrichas Barčas, SJ, kunigas, teologas, pedagogas (g. 1552 m.).
• 1790 m. – Karolis Stanislovas Anupras Radvila „Pone mielasis“, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas (g. 1734 m.).
• 1830 m. – Jonas Sniadeckis, Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės astronomas, matematikas, filosofas, pedagogas; Vilniaus Universiteto profesorius, 1807–1815 m. – rektorius (g. 1756 m.).
• 1928 m. – Hermanas Zudermanas, vokiečių rašytojas ir dramaturgas (g. 1857 m.).
• 1942 m.:
  • Antanas Petruškevičius, Lietuvos kariuomenės majoras, gaisrininkas (g. 1896 m.).
  • Kazys Laucius, Lietuvos teisininkas, fotografas, publicistas, skautų veikėjas (g. 1906 m.).
• 1969 m. – Aleksas Mrozinskas, pianistas, pedagogas (g. 1914 m.).
• 1995 m. – Antanas Dambrauskas, Lietuvos vertėjas, rašytojas (g. 1911 m.).
• 1999 m. – Stasys Štikelis, Lietuvos radijo ir televizijos žurnalistas, redaktorius (g. 1930 m.).
• 2006 m. – Kazys Ėringis, Lietuvos ekologas, visuomenės veikėjas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras (g. 1921 m.).
• 2008 m. – Povilas Kemėšis, Lietuvos inžinierius elektrotechnikas, habilituotas technologijos mokslų daktaras (g. 1921 m.).
• 2022 m. – Anupras Gauronskas, Lietuvos kunigas, Telšių vyskupijos kapitulos kanauninkas (g. 1938 m.).^[1]
• 2023 m. – Danutė Kvietkevičiūtė, Lietuvos dailininkė tekstilininkė (g. 1939 m.).^[2]

• 1783 m. – pirmą kartą žmonės – Jean-François Pilâtre de Rozier ir François Laurent d'Arlandes skrido oro balionu.
• 1871 m. – Niujorke M. F. Geilas užpatentavo žiebtuvėlį cigarams;
• 1877 m. – Tomas Edisonas pakelbė, kad išrado fonografą;
• 1878 m. – britų-indų pajėgos įsiveržė į Afganistaną, prasidėjo Antrasis anglų-afganų karas.^[3]
• 1949 m. – Generalinė JT asamblėja balsavo už visiškos nepriklausomybės suteikimą visoms buvusioms Italijos kolonijoms. Kirenaika, Tripolitanija, Fesanas buvo sujungtos į Libijos valstybę;
• 1990 m. – Stradivarijaus smuikas Londono aukcione „Christies“ parduotas už 1 572 850 dolerių. Tai buvo muzikos instrumento kainos pasaulio rekordas.
• 2013 m. – Rygoje sugriuvus prekybos centrui žuvo 54 žmonės, daugybė sužeistų.

• 1694 m. – Volteras, prancūzų rašytojas ir filosofas, vienas iškiliausių Švietimo amžiaus atstovų (m. 1778 m.).
• 1854 m. – Benediktas XV, buvo Romos Katalikų bažnyčios Popiežiumi nuo 1914 m. rugsėjo 3 d. iki 1922 m. sausio 22 d.; jis pakeitė Pijų X (1903–1914) (m. 1922 m.).
• 1870 m. – Aleksandras Berkmanas, Rusijos rašytojas ir aktyvistas, anarchistas (m. 1936 m.).
• 1878 m. – Gustavas Radbruchas, vokiečių teisininkas, teisėtyrininkas, teisės filosofas, profesorius, Reicho teisingumo ministras (Veimaro Respublikoje 1923 m.) (m. 1949 m.).
• 1884 m. – Piotras Jefimenko, ukrainiečių archeologas (m. 1969 m.).
• 1898 m. – Renė Magritas, belgų dailininkas siurrealistas (m. 1967 m.).
• 1902 m.:
  • Isakas Baševis Zingeris, JAV žydų rašytojas, Nobelio literatūros premijos laureatas^[4][5][6][7] (m. 1991 m.).
  • Michailas Suslovas, TSRS partinis ir valstybės veikėjas. Viena Lietuvoje labiausiai žinomų jo frazių yra pokario metais pasakytas teiginys: „Lietuva bus, bet be lietuvių“. Kai kurių istorikų laikomas „pilkuoju kardinolu“, lėmusiu tai, kad į valdžios aukštumas pateko Leonidas Brežnevas, Jurijus Andropovas, Michailas Gorbačiovas, o 1964 m. buvo nuverstas Nikita Chruščiovas. M. Suslovas buvo vienas ilgiausiai TSRS politikos aukštumose išbuvusių veikėjų – nuo pat Stalino valdymo XX a. tarpukariu iki savo mirties (m. 1982 m.).
• 1924 m. – Christopher Tolkien, trečiasis ir jauniausias rašytojo J. R. R. Tolkino sūnus. Labiausiai jis žinomas dėl to, kad redagavo ir išleido nepabaigtus savo tėvo darbus. (m. 2020 m.).
• 1944 m. – Richard Joseph „Dick“ Durbin, vyresnysis pagal rangą JAV senatorius iš Ilinojaus.
• 1948 m. – Helena Heinrichsonė, latvių tapytoja.
• 1963 m. – Nikas Perumovas, Rusijos rašytojas fantastas, kartais laikomas vienu iš rusiškosios maginės fantastikos pradininkų.
• 1965 m. – Björk Guðmundsdóttir, Islandijos dainininkė-dainų kūrėja, kompozitorė, aktorė ir muzikos prodiuserė. Ji buvo nominuota 13 Grammy apdovanojimų, Academy apdovanojimui ir dviem Auksinio gaublio apdovanojimams (įskaitant vieną už vaidinimą).
• 1976 m. – Cyd Gray, futbolininkas, Trinidado ir Tobago rinktinės ir San Juan Jabloteh klubo gynėjas.
• 1978 m. – Judith Ansems, Nyderlandų dainininkė, pagrindinė grupės Hermes House Band vokalistė.
• 1979 m. – Vincenzas Jakvinta, futbolininkas, Italijos rinktinės ir Juventus klubo puolėjas.
• 1980 m. – Hank Blalock, amerikiečių beisbolo žaidėjas.
• 1981 m. – Ainārs Kovals, Latvijos lengvaatletis, ieties metikas. Geriausias rezultatas – 86.64 m, pasiektas 2008 m. vasaros olimpinės žaidynėse, Pekine. Ten jis užėmė antrąją vietą.

• 496 m. – Šventasis Gelasijus I, Romos katalikų bažnyčios popiežius nuo 492 m. kovo 1 d. iki mirties. Šventasis, šventė – lapkričio 21 d.
• 1844 m. – Ivanas Krylovas, garsus rusų poetas, pagarsėjęs savo pasakėčiomis (g. 1769 m.).
• 1942 m. – James Barry Munnik Hertzog, generolas, kovojęs Anglų-būrų karuose būrų pusėje, Pietų Afrikos Sąjungos premjerministras 1924–1939 m., skatino puoselėti afrikanerių kultūrą, saugoti ją nuo britų įtakos (g. 1866 m.).
• 1970 m. – Čandrasekara Venketa Ramanas, indų fizikas, 1930 m. Nobelio fizikos premijos laureatas (g. 1888 m.).
• 1984 m. – Arvydas Jansonas, latvių dirigentas (g. 1914 m.).
• 2009 m. – Vojtěch Cepl, čekų teisininkas, teisėtyrininkas, profesorius, teisėjas (g. 1938 m.).