Sausio 18

Gedgaudas – Jogailė – Jolita – Leonardas – Liberta – Liuberta – Liubertas – Priscilė – Radys – Radmantas – Radmantė – Radmina – Radminas

• 1401 – sudaryta Vilniaus-Randomo unija – Lenkijos ir Lietuvos didikų susitarimas, kuriuo Lenkija patvirtino Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės savarankiškumą ir pripažino Vytautą Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu.
• 1916 – Žemaičių vyskupystės valdytojas Juozas Stakauskas su vokiečių valdžios atstovais sudarė sutartį, pagal kuria dvasininkai buvo atleisti nuo rekvizicijų, o vokiečiai mokėjo jiems algas;
• 1931 – Rygoje vyko pirmasis Lietuvos latvių kongresas;
• 1991 – sovietų desantininkų užgrobtuose Radijo ir televizijos komiteto pastatuose pradėjo veikti LKP (TSKP) televizija;
• 1999 – Lietuva prisijungė prie Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6-ojo protokolo ir atsisakė mirties bausmės;
• 2010 – Lietuviškoji Vikipedija peržengė 100 000 straipsnių ribą.

• 1667 m. – Jonas Berentas, religinių leidinių vertėjas ir redaktorius (m. 1737 m.).
• 1809 m. – Aleksandras Emanuelis Jonas Griškevičius, Lietuvos mokslininkas, filosofas, išradėjas, orlaivių konstruktorius, aviacijos Lietuvoje pradininkas (m. 1863 m.).
• 1812 m. – Juozapas Holiakas, Lietuvos vyskupas sufraganas, pedagogas, rašytojas (m. 1890 m.).
• 1828 m. – Karolina Praniauskaitė, žemaičių ^[1] poetė ir vertėja (m. 1859 m.).
• 1841 m. – Petras Budzeika, kunigas, knygnešys (m. 1907 m.).
• 1885 m. – Merkelis Račkauskas, literatūros tyrinėtojas, vertėjas, pedagogas, klasikinės filologijos profesorius (m. 1968 m.).
• 1888 m. – Ona Gruzdytė-Bugailiškienė, Lietuvos bibliotekininkė, pedagogė (m. 1970 m.).
• 1891 m. – Nadas Rastenis, advokatas, visuomenės veikėjas, poetas, emigravęs į JAV, vienas pirmųjų vertęs lietuvių poezija į anglų kalbą^[2] (m. 1980 m.).
• 1894 m. – Jonas Pakalka, kooperatininkas, Lietuvos visuomenės ir politinis veikėjas (m. 1982 m.).
• 1897 m. – Balys Buračas, lietuvių fotografas, kraštotyrininkas (m. 1972 m.).
• 1898 m. – Jonas Černius, Lietuvos valstybės ir karinis veikėjas, brigados generolas (m. 1977 m.).
• 1900 m. – Juozas Tarvydas, literatūros tyrinėtojas, kritikas (m. 1973 m.).
• 1915 m. – Pranas Garšva, Lietuvos kunigas, spaudos darbuotojas (m. 1993 m.).
• 1918 m. – Jurgis Gimbutas, architektas, lietuvių spaudos ir visuomenės veikėjas, inžinerijos mokslų daktaras (m. 2001 m.).
• 1923 m. – Viktoras Butkus, Lietuvos kunigas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, teologijos daktaras (m. 1993 m.).
• 1925 m. – Juozas Vanagas, choro dirigentas.
• 1926 m. – Ona Navickaitė-Kuncienė, Lietuvos archeologė, istorijos mokslų daktarė (m. 1999 m.).
• 1927 m. – Liudmila Barauskienė-Stankevičiūtė, Lietuvos gydytoja mikrobiologė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė.
• 1932 m. – Algimantas Bružas, Lietuvos teatro aktorius.
• 1934 m. – Kazimieras Gaivenis, žymus Lietuvos kalbininkas, vienas žymiausių lietuvių terminologų ir kalbos kultūrininkų (m. 2003 m.).
• 1936 m.:
  • Elena Petkienė-Vareikaitė, muzikos mokytoja ir chorvedė.
  • Juozapas Vaitelis, Lietuvos ir Pakruojo rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1937 m. – Milda Stanislava Mildažytė-Kulikauskienė, Lietuvos dailininkė, muziejininkė.
• 1938 m. – Antanas Česnys, Lietuvos fizikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras.
• 1940 m. – Gražina Didžiūnaitytė, Lietuvos dailininkė stiklininke (m. 2008 m.).
• 1941 m.:
  • Algimantas Mišeikis, choro dirigentas ir pedagogas.
  • Vytautas Marcinkevičius, Lietuvos geologas inžinierius, fizinių mokslų daktaras.
• 1944 m. – Jonas Svečiulis, Lietuvos ir Pakruojo rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1947 m.:
  • Grigorijus Malčanovas, pedagogas, Lietuvos ir Ukmergės rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Povilas Dobkevičius, Lietuvos dailininkas vitražistas.
• 1948 m.:
  • Albertas Jurgis Kandrotas, Lietuvos ir Birštono ūkio, politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Nijolė Ema Kelpšienė, Lietuvos pedagogė, Šiaulių miesto visuomenės veikėja.
• 1951 m. – Eugenijus Tankevičius, Lietuvos ir Zarasų rajono visuomenės ir politinis veikėjas.
• 1958 m. – Steponas Gilys, architektas, tapytojas, Lietuvos ir Skuodo rajono politinis veikėjas.
• 1961 m. – Saulius Raščiauskas, Lietuvos ir Trakų rajono ūkio, politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1967 m. – Jolita Nemajūnienė-Frank-Andriukonytė, pianistė, vargonininkė, chorvedė, dainininkė, pedagogė.
• 1970 m. – Zigmantas Jaunius, Lietuvos ir Šilutės rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1978 m. – Olga Konošenko-Zariankina, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) primabalerina.

• 1723 m. – Motiejus Juozapas Ancuta, Vilniaus vyskupas, Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės visuomenės veikėjas (g. 1650 m.).
• 1784 m. – Johanas Gotlybas Kroicfeldas, Mažosios Lietuvos tautosakininkas, liaudies dainų rinkėjas ir skelbėjas, profesorius (g. 1745 m.).
• 1916 m. – Česlovas Sasnauskas, kompozitorius, vargonininkas, choro dirigentas, dainininkas (g. 1867 m.).
• 1918 m. – Jurgis Bielinis, Lietuvos knygnešys, publicistas, „Aušros“ ir „Varpo“ bendradarbis (g. 1846 m.).
• 1952 m. – Jonas Staugaitis, Lietuvos gydytojas, varpininkas, politinis bei visuomenės veikėjas (g. 1868 m.).
• 1961 m. – Adomas Lastas-Lastauskas, knygnešys, lietuvių rašytojas (g. 1887 m.).
• 1967 m. – Petras Adomavičius, teisininkas, teisėjas (g. 1879 m.).
• 1986 m. – Juozas Manelis, JAV gydytojas kardiochirurgas, medicinos daktaras, pulkininkas (g. 1935 m.).
• 1989 m. – Liūtas Grinius, Lietuvos inžinierius, JAV lietuvių visuomenės veikėjas (g. 1927 m.).
• 1999 m. – Vytautas Aukščiūnas, Lietuvos baleto artistas (g. 1913 m.).
• 2007 m. – Liudvikas Grubliauskas, Lietuvos veterinarijos gydytojas mikrobiologas, biomedicinos mokslų daktaras (m. 1922 m.).
• 2008 m. – Rimantas Ražanskas, teisininkas, Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroras (g. 1953 m.).
• 2009 m. – Zenonas Petrauskas, teisininkas, teisėtyrininkas tarptautininkas, diplomatinės ir konsulinės teisės ekspertas, teisės pedagogas, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas, politikas, Lietuvos užsienio reikalų viceministras, ESBO Sutaikymo ir arbitražo teismo sutaikytojas (g. 1950 m.).
• 2023 m.:
  • Vitalija Katunskytė, Lietuvos estrados atlikėja (g. 1955 m.).^[3]
  • Marius Zibolis, Lietuvos vyrų golbolo rinktinės narys, 2000 m. paralimpinių žaidynių bronzos ir 2008 m. sidabro laimėtojas (g. 1974 m.).^[4]

• 350 – generolas Maksencijus nuvertė Romos imperatorių Konstantiną, pats pasiskelbdamas imperatoriumi;
• 1486 – Anglijos karalius Henrikas VII vedė Eduardo IV dukterį Elžbietą – taip buvo suvienytos Lankasterių ir Jorkų dinastijos;
• 1654 – Ukrainos kazokų lyderis Bogdanas Chmelnickis Maskvos valdovą pripažino savo suverenu, taip prijungdamas Ukrainą prie Rusijos;
• 1701 – Frydrichas III, Brandenburgo kurfiurstas, Karaliaučiuje karūnuotas Prūsijos karaliumi Frydrichu I. Prūsija tapo karalyste;
• 1778 – kapitonas Džeimsas Kukas (James Cook) atrado Havajus ir juos pavadino Sendvičo salomis;
• 1871 – Prūsijos karalius Vilhelmas I paskelbtas pirmuoju Vokietijos imperatoriumi;
• 1911 – JAV pilotas Jūdžinas Elis (Eugene Ely) tapo pirmuoju žmogumi, kuriam pavyko nutupdyti lėktuvą ant laivo denio;
• 1919 – prasidėjo Paryžiaus taikos konferencija, baigusi pirmąjį pasaulinį karą. Jai pirmininkavo Prancūzijos ministras pirmininkas Žoržas Klemenso (Georges Clemenceau);
• 1926 – kino ekranuose pradėtas rodyti Sergėjaus Eizenšteino filmas „Šarvuotis Potiomkinas“;
• 1943 – po septynias dienas trukusių įnirtingų mūšių sovietų armija pralaužė 16 mėnesių trukusią Leningrado blokadą;
• 1964 – JAV gydytojai paragino Kongresą įsipareigoti tabako kompanijas klijuoti perspėjamuosius užrašus ant cigarečių pakelių apie pavojų sveikatai;
• 1974 – po savaitės derybų Egiptas ir Izraelis pasirašė sutartį dėl kariuomenių atitraukimo nuo Sueco kanalo;
• 1977 – mažiausiai 80 žmonių žuvo Sidnėjuje, kai čia lokomotyvas atsitrenkė į tilto atramą, o tiltas nukrito ant priemiestinio traukinio. Tai buvo skaudžiausia geležinkelio katastrofa Australijos istorijoje;
• 2001 – oficialiai paskelbta, kad mirė Kongo Demokratinės Respublikos prezidentas Loranas Kabila (Laurent Kabila), prieš dvi dienas nušautas jo asmens sargybinių;
• 2003 – protestuodami prieš galimą karą Irake, JAV į gatves išėjo šimtai tūkstančių amerikiečių.

• 1689 m. – Šarlis Monteskjė, prancūzų filosofas, rašytojas, teisininkas, geografinės sociologijos mokyklos pradininkas (m. 1755 m.).
• 1853 m. – Karlis Miulenbachas, latvių pedagogas, kalbininkas, bendrinės latvių kalbos kūrėjas (m. 1916 m.).
• 1896 m. – Viljo Eino „Ville“ Ritola, suomių ilgų nuotolių bėgikas. 1924 m. Paryžiaus olimpinėse žaidynėse Ritola iškovojo 4 aukso (3000 m kliūtinio bėgimo ir 10 000 m individualiose rungtyse bei 3000 m ir kroso komandinėse varžybose) ir 2 sidabro medalius (5000 m bei kroso rungtyse), taip pat pagerino 10 000 m pasaulio rekordą. 1928 m. Amsterdamo olimpinėse žaidynėse Ritola iškovojo auksą 5000 m distancijoje ir sidabrą 10 000 m distancijoje (m. 1982 m.).
• 1905 m. – Joseph Bonanno, siciliečių kilmės JAV mafijos narys, vadovavęs Bonanno mafijos šeimai (m. 2002 m.).
• 1911 m. – Danny Kaye, amerikiečių dainininkas, aktorius, komikas^[5] (m. 1987 m.).
• 1921 m. – Yoichiro Nambu, JAV japonų fizikas, žinomas indėliu į teorinę fiziką. 2008 m. jis buvo apdovanotas Nobelio fizikos premija už spontaniškos simetrijos pažaidos subatominėje fizikoje atradimą.^[6].
• 1931 m. – Čion Duhanas, Pietų Korėjos politikas, buvęs šalies prezidentas, ėjęs pareigas 1980–1988 m. (m. 2021 m.).
• 1940 m. – Iva Zanicchi, italų dainininkė.
• 1947 m. – Takeši Kitano, japonų režisierius ir aktorius (daugiausiai vaidina savo filmuose), ne toks garsus savo tėvynėje kaip už jos ribų.
• 1961 m. – Markas Mesjeris, kanadiečių ledo ritulininkas, žaidęs centro puolėjo pozicijoje.
• 1966 m. – Aleksandras Valerijevičius Chalifmanas, Rusijos žydų^[7] šachmatų didmeistris ir buvęs FIDE čempionas (1999–2000).
• 1969 m. – Deivas Batista, JAV boksininkas, WWE imtynininkas, labiau žinomas kaip Batista. Batista yra 6 kartus pasaulio čempionas (4 kartus pasaulio sunkiasvorių čempionas ir 2 kartus WWE čempionas).
• 1976 m. – Marselis Galjardas, Argentinos futbolininkas.
• 1978 m. – Bogdan Ionuţ Lobonţ, futbolininkas, Rumunijos rinktinės ir Dinamo Bucureşti klubo vartininkas.
• 1979 m. – Paulu Fereira, portugalų futbolininkas, Portugalijos rinktinės ir Londono „Chelsea“ klubo gynėjas.
• 1980 m.:
  • Jason Jordan Segel, amerikiečių aktorius^[8].
  • Julius Frazier Peppers, amerikiečių futbolo žaidėjas^[9].
  • Robertas Grynas, Anglijos futbolininkas (vartininkas), žaidžiantis West Ham United klube ir Anglijos futbolo rinktinėje. 2008-aisiais buvo išrinktas West Ham United metų futbolininku.
  • Rodrigo Guirao Díaz, Argentinos aktorius bei modelis.
• 1982 m. – Maris Jasas, Latvijos ledo ritulio gynėjas.
• 1983 m. – Hamdis Kasraui, futbolininkas, Tuniso rinktinės ir RC Lens klubo vartininkas.
• 1984 m. – Žakas Aleksis Romao, futbolininkas, Togo rinktinės ir Grenoble Foot 38 klubo saugas.
• 1985 m. – Riccardo Montolivo, Italijos futbolininkas, Fiorentina ir Italijos vyrų futbolo rinktinės saugas.
• 1986 m. – Maarja Kivi, Estijos dainininkė.

• 1882 – Alanas Aleksandras Milnas (Alan Alexander Milne), anglų rašytojas, „Mikės Pūkuotuko“ autorius;
• 1938 – Anthony Giddens, britų sociologas;
• 1950 – Gilles Villeneuve (pilnas vardas – Joseph Gilles Henri Villeneuve) – žymus Formulė 1 lenktynininkas. Tragiškai žuvo 1982 m. gegužės 8 d.;
• 1955 – Kevinas Kostneris, Holivudo aktorius.

• 1862 m. – Džonas Taileris, 10-asis Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas, ėjęs pareigas nuo 1841 iki 1845 metų. Taileris tapo pirmuoju JAV prezidentu, perėmusiu prezidento pareigas (pagal viceprezidento teisę) (g. 1790 m.).
• 1863 m. – Mangas Koloradas, čirikavų apačių genties vadas, kurio gimtosios žemės plytėjo į vakarus nuo Rio Grandės upės, dabar priklausančios Naujajai Meksikai. XIX a. beveik penkiasdešimt metų kovojo su meksikiečiais ir amerikiečiais (g. 1793 m.).
• 1874 m. – Fiodoras Bergas, Rusijos imperijos karinis ir valstybės veikėjas, generolas feldmaršalas (g. 1793 m.).
• 1936 m. – Joseph Rudyard Kipling, anglų rašytojas, poetas, prozaikas. 1907 m. tapo Nobelio literatūros premijos laureatu (g. 1865 m.).
• 1954 m. – Matvejus Škiriatovas, tarybinis valstybės ir partinis veikėjas, vienas iš stalininių represijų organizatorių (g. 1883 m.).
• 1974 m. – Aleksandras Jaunputninis, latvių geografas, geomorfologas (g. 1904 m.).
• 1980 m. – Cecil Walter Hardy Beaton, anglų fotografas (g. 1904 m.).
• 1982 m. – Huang Sianfan, žymus kinų istorikas, antropologas ir Bagui mokyklos įkūrėjas.^[10] (g. 1899 m.).
• 1991 m. – Karlis Dravinis, latvių kalbininkas (g. 1901 m.).
• 1992 m. – Lidija Pasternaka-Freimanė, latvių aktorė (g. 1920 m.).
• 1995 m. – Adolf Friedrich Johann Butenandt, 1939 m. Nobelio chemijos premijos laureatas^[11] (g. 1903 m.).

• 1677 – Janas van Rybekas (Jan van Riebeck), Pietų Afrikos Respublikoje įkūręs Keiptauno miestą.

• Istorijos dūžiai pagal VLE iš lrytas.lt. Archyvuota kopija 2022-01-18 iš Wayback Machine projekto.