Seišelių Respublika
Seišelių vėliava Seišelių herbas
Vėliava Herbas
HimnasEime drauge, seišeliečiai

Seišeliai žemėlapyje
Valstybinė kalba Seišelių kreolų, prancūzų, anglų
Sostinė Viktorija
Didžiausias miestas Viktorija
Valstybės vadovai
 • Prezidentas
 • -
 • -
 
Wavel Ramkalawan[1]
-
-
Plotas
 • Iš viso
 • % vandens
 
455 km2 (179)
nėra duomenų
Gyventojų
 • 2024
 • Tankis
 
108 263 (196)
235,35 žm./km2 (63)
BVP
 • Iš viso
 • BVP gyventojui
2024
1,454 mlrd. $ (186)
14 653 $ (50)
Valiuta Seišelių rupija (SCR)
Laiko juosta
 • Vasaros laikas
UTC +4
nėra
Nepriklausomybė
Paskelbta
Pripažinta
nuo Jungtinės Karalystės
1976 m. birželio 29 d.
 
Interneto kodas .sc
Šalies tel. kodas +248

Seišeliai (oficialus pavadinimas Seišelių Respublika) – salų valstybė Indijos vandenyne, į šiaurės rytus nuo Madagaskaro. Kitos netoliese esančios salų valstybės ir teritorijos yra Mauricijus ir Reunionas pietuose, Komorai pietvakariuose ir Maldyvai šiaurės rytuose.

Mahės sala
Viktorijos uostas
Mahės salos miškai
Jachtos Seišeliuose
Vilos Seišeliuose

Istorija

redaguoti
Pagrindinis straipsnis – Seišelių istorija.

Kai į salas atvyko arabai, jos buvo negyvenamos. 1505 m. atplaukė portugalai. Kaip tranzitinis taškas tarp Azijos ir Afrikos salos buvo lankomos piratų, kol 1756 m. visiškai kontroliuoti salas pradėjo prancūzai, pavadinę jas tuometinio Prancūzijos finansų ministro Jean Moreau de Sechelles vardu. 17941811 m. vyko kovos dėl įtakos tarp Britų imperijos ir Prancūzijos, kol 1814 salos atiteko britams. 1903 m. salos atskirtos nuo Mauricijaus, 1976 m. birželio 29 d. iškovojo visišką nepriklausomybę.

Politinė sistema

redaguoti
Pagrindinis straipsnis – Seišelių politinė sistema.

Seišeliai – prezidentinė respublika. Prezidentas yra valstybės ir vyriausybės vadovas. Iki 1992 m. šalis buvo valdoma autoritariniu principu. Seišelių įstatymų leidžiamosios valdžios funkcijas atlieka parlamentas – Nacionalinė Asamblėja (Assemblée Nationale). Ją sudaro 35 nariai, iš kurių 24 renkami tiesiogiai, likę 9 patenka pagal partijų sąrašus. Nariai renkami 5 metų kadencijai.

Šalyje yra dvipartinė sistema: pagrindiniai konkurentai yra socialistinis Seišelių progresyvusis liaudies frontas ir liberalioji Seišelių liaudies partija.

Administracinis suskirstymas

redaguoti
Pagrindinis straipsnis – Seišelių rajonai.

Seišelių respublika padalinta į 23 rajonus:


Geografija

redaguoti
Pagrindinis straipsnis – Seišelių geografija.

Salyno branduolį sudaro keturios salos – Mahė, Praslenas, Siluetas ir La Digas. Šios salos ne vulkaninės ir ne koralinės kilmės, o sudarytos iš granito (todėl neretai vadinamos mikrožemynu). Mahės sala kalnuota (aukštis iki 915 m, Seišelių kalnas). Likusios Seišelių salos koralinės kilmės, išsibarsčiusios Indijos vandenyne (Amirantų, Koetyvų, Aldabros salos).

Klimatas subekvatorinis, jūrinis. Vidutinė mėnesio temperatūra 26-28 °C. Per metus iškrenta iki 4000 mm kritulių. Didesnėse salose yra tropinių miškų. Dauguma augalijos – endeminė.

Ekonomika

redaguoti
Pagrindinis straipsnis – Seišelių ekonomika.

Nuo nepriklausomybės atgavimo, žmogui tenkanti BVP dalis išaugo apie septynis kartus. Pagrindinė priežastis – turizmo sektoriaus vystymas. Šiuo metu jame dirba apie 30 % visos Seišelių salų darbo jėgos, jų gaunamos pajamos sudaro 70 % visų iš užsienio gaunamų pajamų, likusieji 30 % – iš žvejybos produktų (tuno) eksporto. Paskutiniu metu valdžia itin skatina užsienio investicijas mokesčių ir kitomis lengvatomis.

Tuo pačiu, stengiamasi sumažinti priklausomybę nuo turizmo, vystant žemdirbystės, žuvininkystės, smulkiosios apdirbamosios pramonės sektorius. Prisirišimo prie turizmo keliami pavojai geriausiai pasijautė 1991–1992 m., per Persijos įlankos karą, bei po 2001 09 11 m teroristinių įvykių JAV, kuomet smarkiai sumažėjo keliaujančių žmonių dėl padidėjusios terorizmo grėsmės.

Kitos problemos – biudžeto deficito mažinimas, apribojant socialines išmokas, taip pat privatizuojant valstybinius objektus. Šiuo metu valstybės įtaka juntama didžiojoj daly ekonomikos – tiek naftos rinkoje, tiek draudime, bankininkystėje, importo rinkoje, telekomunikacijų sektoriuje ir kitur.

Šalies augimas gerokai sumažėjo 1998–2001 m dėl silpnėjančio turizmo bei žuvininkystės sektoriaus. Taip pat, dėl per griežtos vietinės valiutos kontrolės, jos reali vertė yra išpūsta: „juodojoje rinkoje“ Seišelių rupijos vertė beveik dvigubai mažesnė, nei oficialusis kursas. Jei nebus devalvacijos, turizmo sektoriui ir toliau bus sunku plėtotis, tuo labiau, kad šalia yra šalys kaip Komorų salos ar Madagaskaras.

Remiantis oficialiais duomenimis, Seišeliai išlieka turtingiausia Afrikos valstybe, tačiau pagal realią situaciją, šalies ekonomika lyginama su Mauritanijos ir Botsvanos. Dėl ekonominio nuosmukio (2 % BVP sumažėjimas 2004 bei 2005, planuojama, jog ir 2006 bus panašiai), šalis juda link mažėjančio produktyvumo.

Svarbu paminėti, kad Seišelių salos yra labiausiai įsiskolinusi šalis pasaulyje (Pasaulio Banko duomenimis). Bendra skola siekia 122,8 % BVP. Du trečdaliai skolos yra vidinė (pvz., Lietuvos vidaus skola yra ~17 % BVP), todėl šaliai sunkoka skolintis pinigų investicijoms. Taip pat tai reiškia, kad valstybė gyvena gerokai ne pagal išgales, pastoviai skolindamasi viduje ir išorėje.

Seišeliai yra viena populiariausių jurisdikcijų, kuriose registruojamos ofšorinės įmonės.

Gyventojai

redaguoti
Pagrindinis straipsnis – Seišelių demografija.

Seišelių salų tautinė sudėtis dėl istorinių peripetijų labai marga. Salyno gyventojai kilę iš Prancūzijos, Anglijos, Indijos, Afrikos, Kinijos. Oficialios kalbos yra anglų, prancūzų ir kreolų (seselva). Dauguma gyventojų – katalikai.

Kultūra

redaguoti
Pagrindinis straipsnis – Seišelių kultūra.

Kita informacija

redaguoti

Išnašos

redaguoti

Nuorodos

redaguoti
 
Vikižodynas
Laisvajame žodyne yra terminas Seišeliai