Seleukidų imperija

   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Seleukidų imperija – helenistinė imperija, atsiradusi padalinus Aleksandro Didžiojo užkariautas žemes. Seleukidų imperijos centras buvo Artimieji Rytai, o galios viršūnėje jai priklausė centrinė Anatolija, Levantas, Mesopotamija, Persija, dabartinis Pakistanas, Turkmėnija. Tai buvo helenistinės kultūros centras, kuriame dominavo graikų tradicijas išlaikęs ir graikiškai kalbantis makedoniečių elitas, labiausiai susitelkęs miestuose.

Arche Seleukeia
Seleukidų imperija
imperija

312 m. pr. m. e. – 63 m. pr. m. e.
 

Location of Seleukidų imperija
Location of Seleukidų imperija
Seleukidų imperija 301 m. pr. m. e. (pažymėta geltonai)
Sostinė Seleukija prie Tigro, Antiochija
Kalbos graikų kalba
Politinė struktūra imperija
Istorija
 - Įkūrimas 312 m. pr. m. e. m.
 - Užimta Aleksandro 63 m. pr. m. e. m.

Aleksandro imperijos padalinimas

redaguoti
Pagrindinis straipsnis – Diadochai.

Aleksandras per trumpą laiką užkariavo Achemenidų imperiją, bet mirė jaunas, nepalikęs suaugusio įpėdinio. Imperiją pradėjo valdyti regentas Perdikas, o Aleksandro generolai tapo satrapais po Babilono padalinimo 323 m. pr. m. e.

Seleuko iškilimas

redaguoti

Aleksandro generolai (diadochai) pradėjo rungtyniauti dėl imperijos valdymo ir Ptolemėjas I, Egipto satrapas, pirmasis metė iššūkį naujai tvarkai, kuris sukėlė Perdiko nuvertimą. Dėl jo maišto įvyko antrasis imperijos padalinimas – Triparadiso padalinimas 320 m. pr. m. e. Seleukas, buvęs Perdiko dešiniąja ranka, bet vėliau padėjęs jį nužudyti, gavo Mesopotamiją ir nuo to laiko visas jėgas skyrė valdoms plėsti. Seleuko įsikūrimas Babilone 312 m. pr. m. e. laikomas imperijos įkūrimu. Jis valdė ne tik Babiloniją, bet ir rytines Aleksandro imperijos sritis. Seleukas nuvyko iki pat Indijos, kur susitarė Chandragupta Maurya atsisakyti kai kurių rytinių teritorijų mainais į 500 kovinių dramblių, kurie pasižymėjo prie Ipso.

Plėtra į vakarus

redaguoti
 
Senovės Persijos istorija
Proto-Elamo kultūra
Elamas, Džirofto civilizacija
Kasitai, Mana
Senovės Irano regionai:
Persija, Medija, Hirkanija, Parta, Margiana, Baktrija, Sogdas, Chorezmas, Arija, Arachosija, Drangiana, Gedrosija, Fergana, Turanas
Medijos imperija
Achemenidų imperija
Makedonijos imperija
Seleukidai, Graikai-baktrai
Partai, Kušanai
Sasanidai, Eftalitai
Irano istorija, Afganistano istorija

Po Seleuko ir Lysimacho pergalės prieš Antigoną I Ipso mūšyje 301 m. pr. m. e., Seleukas užėmė centrinę Anatoliją ir šiaurės Siriją. Sirijoje jis įkūrė Antiochiją prie Oronto, miestą pavadino tėvo vardu. Kita sostinė buvo įkurta į šiaurę nuo Babilono ir pavadinta Seleukija prie Tigro. Seleukidų imperiją pasiekė zenitą po buvusio sąjungininko Lysimacho mirties Korupediono mūšyje 281 m. pr. m. e., kai Seleukas valdė ir vakarinę Anatolijos dalį. Jis tikėjosi užimti ir likusias Lysimacho valdas Europoje, Trakiją ir pačią Makedoniją, bet jį nužudė Ptolomėjas Keraunas išlipant į Europos krantą. Jo sūnus ir įpėdinis Antiochas I Soteris, gavo visą Aleksandro imperijos Azijinę dalį, bet jam priešinosi Antigonas II Europoje ir Ptolemėjas II Egipte, todėl jis nesugebėjo užimti Europinės dalies.

Kultūriniai mainai

redaguoti

Dėl Seleukidų imperijos ribų nuo Egėjo jūros iki dabartinio Pakistano, ji tapo įvairiausių tautų (graikų, armėnų, persų, medų, asirų, žydų) katilu. Dėl milžiniško imperijos dydžio ir įvairovės Seleukidai tęsė Aleksandro pradėtą tautų vienybės idėją valstybei valdyti. Imperijos helenizacija buvo vykdoma įvairiose imperijos vietose įkuriant graikų miestus. Istoriškai svarbūs miestai (pvz.: Antiochija) buvo įkurti ar pervadinti graikiškais vardais. Kolonizacija vyko dėl to, kad Graikijoje buvo per daug gyventojų ir jie noriai kėlėsi į imperiją. Kolonizacija gynė valdovų interesus ir asimiliavo daug tautų. Išsimokslinę vietiniai gyventojai perėmė graikų kalbą ir tradicijas, kad galėtų dalyvauti visuomeniniame gyvenime, o valdantis makedoniečių elitas perėmė kai kurias vietines tradicijas. Tačiau ne visada Seleukidams sekėsi primesti helenizmą. Uždraudus judaizmą, žydai sukilo ir iškovojo nepriklausomybę.

Karaliai

redaguoti
Seleukidų karaliai
Karalius Valdymas (pr. m. e.) Sutuoktiniai Pastabos
Seleukas I Nikatoras Satrapas 311–305
Karalius 305–281
Apama
Antiochas I Soteras 281–261 Stratonikė
Antiochas II Teosas 261–246 Laodikė
Berenikė
Seleukas II Kalinikas 246–225 Laodikė
Seleukas III Keraunas 225–223 Nužudytas
Antiochas III Didysis 223–187 Laodikė
Euboja
Seleuko III brolis
Seleukas IV Filopatoras 187–175 Laodikė
Antiochas IV Epifanas 175–163 Laodikė
Antiochas V Eupatoras 163–161
Demetrijus I Soteras 161–150 Laodikė Seleuko IV sūnus
Aleksandras I Balas 150–145 Kleopatra Tėja Antiocho V sūnus
Demetrijus II Nikatoras 145–138 Kleopatra Tėja Demetrijaus I sūnus
Antiochas VI Dionizas 145–140? Aleksandro I sūnus
Diodotas 140–138 Uzurpatorius
Antiochass VII Sidetas 138–129 Kleopatra Tėja Demetrijaus I sūnus
Demetrijus II Nikatoras (pakartotinai) 129–126 Kleopatra Tėja
Aleksandras II Zabinas 129-123 apsišaukėlis
Seleukas V Filometras]] 126/125 nužudytas motinos
Kleopatra Tėja 125–121 Nunuodyta Antiocho VIII
Antiochas VIII Gripas 125-96 Trifena
Kleopatra Selenė
Antiochas IX Kizikenas 114-96 Kleopatra Selenė
Seleukas VI Epifanas Nikatoras 96-95
Antiochas X Euzebas Filopatras 95-92 or 83 Kleopatra Selenė
Demetrijus III Eukaeras 95-87
Antiochas XI Epifanas Filadelfas 95-92
Filipas I Filadelfas 95-84/83
Antiochas XII Dionizas 87-84
(Tigranas II) 83-69 Armėnijos karalius
Seleukas VII Kybiosaktas 83-69
Antiochas XIII Azietis 69-64
Filipas II Filoromėjas 65-63