Ungura

miestas dabartinės Lenkijos teritorijoje

Ungurà [1] (lenk. Węgorzewo, vok. Angerburg) – miestas šiaurės rytų Lenkijoje, Varmijos Mozūruose, pasienyje su Kaliningrado sritimi. Unguros pavieto ir valčiaus centras. Vienas svarbiausių šiaurės Lenkijos turizmo centrų. 12 186 gyventojai (2004 m.)

Ungura
lenk. Węgorzewo
      
Miesto centras
Ungura
Ungura
54°13′0″ š. pl. 21°45′0″ r. ilg. / 54.21667°š. pl. 21.75000°r. ilg. / 54.21667; 21.75000 (Ungura)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė Lenkijos vėliava Lenkija
Vaivadija Varmijos Mozūrų vaivadija Varmijos Mozūrų vaivadija
Apskritis Unguros apskritis
Gyventojų (2007) 11 638
Plotas 10,8 km²
Tankumas (2007) 1 078 žm./km²
Vikiteka Ungura

Etimologija

redaguoti

Miestas pavadintas pagal per jį tekančią upę Angrapę, kuri prūsų kalba buvo vadinama Wangrappi („vinguriuojanti upė“). Lietuvių kalboje pavadinimas asocijuotas su unguriais (pr. angurgis, ne Wangr-), iš kur atsirado lietuvių Ungura.

Istorija

redaguoti
 
Angerburgo pilis

Minima nuo 1335 m., kai kryžiuočiai ant Angrapės upės kranto pasistatė medinę pilį ir pavadino ją Angerburgu. 1365 m. lietuviai pilį sugriovė, bet vokiečiai netrukus toje pačioje vietoje pasistatė mūrinę pilį. XV a. aplink pilį pradėjo kurti miestelis, vadintas Gerothwohl. 1479 m. Varmijos vyskupas Lukašas Vacenrodė leido priešpilyje pastatyti koplyčią. Nuo 1510 m. miestelis dokumentuose vadinamas Naujuoju Kaimu, 1514 m. jam suteikta privilegija. 1571 m. balandžio 14 d. kunigaikštis Albrechtas Frydrichas Hohencolernas suteikė miesto teises. 1656 m. miestą nusiaubė totoriai, žuvo daug lietuvininkų, kurių vieton netrukus atsikėlė lenkai mozūrai. Atsikėlėliai miestą pradėjo vadinti Vengoborku. Po 17091710 m. maro ir bado, kai mirė du trečdaliai miesto gyventojų, prasidėjusi Didžioji Prūsijos kolonizacija pakeitė etninę sudėtį, miestelio gyventojų daugumą sudarė atsikėlėliai iš Zalcburgo. 1730 m. miestelio gatves pradėta apšviesti liktarnomis. 1734 m. Angerburgo pilyje gyveno atsistatydinęs Lenkijos karalius Stanislovas Leščinskis. 1740 m. inžinierius Vladislavas Suchodolecas pastatė vandentiekį, vanduo pasiekė miestelėnų namus ir pilį. 1829 m. įsteigta pirmoji Mozūrijoje mokytojų seminarija. XX a. pradžioje miestelio gyvenimą pagyvino prasidėjęs turizmo bumas ir nutiestas geležinkelis, nuo Unguros išsišakojęs penkiomis kryptimis. Iki 1945 m. priklausė Rytų Prūsijai, buvo Unguros apskrities centras.[2]

Pirmojo pasaulinio karo metais ties Ungura vyko nuožmios kovos tarp Vokietijos ir Rusijos imperijos kariuomenės, tačiau miestas beveik nenukentėjo. Tarpukariu Unguros apylinkės vėl tapo vandens turizmo centru. 1945 m. Raudonoji armija miestą subombardavo, buvo sugriauta apie 80 % pastatų. Po karo atiteko Lenkijai ir oficialiai pavadintas Vengorževu.

Miestų partnerystė

redaguoti

Miestai, su kuriais Ungura yra užmezgusi partnerystės ryšius:

Galerija

redaguoti

Šaltiniai

redaguoti
  1. Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)
  2. Węgobork. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XIII (Warmbrun — Worowo). Warszawa, 1893, 255 psl. (lenk.)

Nuorodos

redaguoti