Vidurio Frankų karalystė

   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Vidurinė Frankų karalystė, arba Lotaro karalystė − trumpalaikė istorinė karalystė, viena iš trijų Karolingų Frankų imperijos dalių, egzistavusi 843−855 m. Jos teritorijos užėmė imperijos centrinę dalį ir tęsėsi nuo dab. Belgijos šiaurėje iki Italijos pietuose. Karalystė valdė dabartinės Belgijos, rytų Prancūzijos, Liuksemburgo, Šveicarijos, šiaurės ir vidurio Italijos teritorijas. Kitos Frankų imperiją sudariusios karalystės buvo Rytų Frankų karalystė ir Vakarų Frankų karalystė.

lot. Francia media
Vidurio Frankų karalystė
Frankų impperijos sub-karalystė

843 m. – 855
 

 

Location of
Location of
Lotaro karalystė (rausva) 843 m.
Sostinė Achenas
Kalbos Frankų kalba
Valdymo forma monarchija
Era Viduramžiai
 - Verdeno sutartis 843 m. m.
 - Padalinimas 855 m.

Lotaras I gavo šią karalystę trims broliams padalinus Frankų imperiją. Jam formaliai buvo priskirtas visos imperijos imperatoriaus titulas, ir jo teritorijoje buvo svarbiausi imperijos miestai Achenas ir Roma. Baimindamasis brolių sąmokslo, 850 m. Lotaras perleido karalystės ir imperijos sostą savo sūnui Liudvikui II, o 855 m. prieš mirtį padalino savo valstybę į tris dalis. Pietinę liko valdyti Liudvikas, kur suformuota Italijos karalystė, šiaurinę dalį užvaldė Lotaras II (čia suformuota Lotaringijos karalystė), o vidurinėje dalyje (Provanso karalystėje) liko valdyti jauniausias sūnus Karlas Provansietis.