Pereiti prie turinio

Prajagradžas

Koordinatės: 25°27′0″ š. pl. 81°51′0″ r. ilg. / 25.45000°š. pl. 81.85000°r. ilg. / 25.45000; 81.85000 (Prajagradžas)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Alahabadas)
Prajagradžas
इलाहाबाद / प्रयागराज
Tiltas pr Džamuną Alahabade
Prajagradžas
Prajagradžas
25°27′0″ š. pl. 81°51′0″ r. ilg. / 25.45000°š. pl. 81.85000°r. ilg. / 25.45000; 81.85000 (Prajagradžas)
Laiko juosta: (UTC+5:30)
Valstybė Indijos vėliava Indija
Valstija Utar Pradešas Utar Pradešas
Gyventojų (2001) 1 215 348
Altitudė 98 m
Vikiteka Prajagradžas

Prajagradžas (hind. प्रयागराज, IAST: Prayāgrāj) arba Ilahabadas, Alahabadas (hind. इलाहाबाद, IAST: Ilāhābād) – miestas Indijoje, Utar Pradešo valstijoje, prie Gangos ir Jamunos upių santakos. Išvystyta maisto pramonė.

Svarbus hinduizmo religinis centras, gaminama daug religinio kulto atributų. Yra vienas svarbiausių šalyje Alahabado universitetas. Mieste gimė Indijos nepriklausomybės veikėjas Džavaharlalas Neru.

Pavadinimo kilmė

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iki XVII a. miestas buvo vadinamas Prajaga (skr. प्रयाग = IAST: Prayāga-), kas sanskrito kalba reiškia „aukojimo vieta“ (manoma, aukojimas susijęs su Brahma). 1583 m. mogolų imperatorius Akbaras pavadino miestą Alahabadu, tačiau pavadinimas kilęs ne nuo Alacho dievo vardo, bet nuo Akbaro sukurtos religijos Din-Ilahi, todėl indai miestą vadina Ilahabadu. -ābād persiškai reiškia „vietovė, gyvenvietė“. Prajagos pavadinimas šiuo metu dažnai vartojamas kasdienėje kalboje.

2018 m. spalį Alahabadas oficialiai pervadintas Prajagradžu.[1]

Religinė reikšmė

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

7 km atstumu nuo Prajagradžo miesto yra Jamunos (dar vadinama Džamnos upe) ir Gangos upių santaka, kuri vadinama Triveni Sangam Prayag. Tai vieta, kurioje susitinka trys upės: Gangas, Jamuna ir (hinduizmo mitologijos) mitinė Sarasvatės upė. Čia vyksta Kumbha mela ritualinės maudynės. Triveni Sangama („trilypė santaka“) yra ypatingai šventa vieta – hinduizmo mitologija teigia, būtent šioje vietoje išsiliejo keletas amritos lašų iš ąsočio, kurį savo rankose laikė Dievas ir todėl kiekvienas žmogus, išsimaudęs šioje šventoje vietoje, iškart nuplauna visą savo blogą karmą. Į šią šventą vietą plūsta daugybė piligrimų tam, kad galėtų pasinert į šventą vandenį. Hinduizmo mitologija teigia, kad būtent šitoje vietoje Brahma atliko prakrišta jadžną, ir būtent šitoje vietoje lankėsi Rama, kai jis buvo tremtyje. Būtent šioje šventoje vietoje buvo išbarstyti Indijos nacionalinių didvyrių pelenai, tarp jų ir Mohando Gandžio 1948 metais.[2]

Hinduistiniuose dharmašastrų tekstuose teigiama, kad jei žmogus nusiskandins Jamunos ir Gangos upių santakoje (Triveni Sangam Prayag), tai toks žmogus iškart pasieks mokšą ir galutinai išsivaduos iš samsaros rato (gimimo ir mirčių rato).[3] Hinduizmo mitologija teigia, kad geriausia yra nusiskandinti nušokant nuo švento medžio banjano šakų į Gangos upę toje vietoje, kur į Gangą įsilieja Jamuna. Šalia Alahabado miesto po šiai dienai yra išlikę tūkstantmečiai banjano medžiai, kurių storos šakos yra nusidriekusios virš Gango upės. Kaip senovėje, taip ir po šiai dienai, nuo šių banjano šakų šoka į vandenį ir skandinasi žmonės, kurie nori galutinai išsivaduot iš samsaros rato.[4][5]