Pereiti prie turinio

Laivas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Laivas – savaeigė arba nesavaeigė priemonė, skirta judėti vandeniu ir po juo. Laivą, kaip architektūrinį statinį tiria mokslo šaka – laivo teorija. Laivas juda varomas sraigto, irklų (senieji irkliniai laivai), ratų (senieji ratiniai garlaiviai) arba burių, kartais tempiamas kito laivo (buksyro).

Laivų istorija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Burinis laivas
Laivas Kuršių nerijoje

Pirmieji laivai buvo iš rąstų padaryti plaustai. X amžiuje pr. m. e. finikiečių laivai jau turėjo pagrindinius konstrukcinius elementus. VIII amžiuje pr. m. e. Mesopotamijoje naudotos oda aptemptos pintinės kėlė iki 100 t krovinį. Rytų Bengalijos gyventojai plaukiojo degto molio valtimis. Burlaivius naudojo daugelis senovės tautų: kinai, egiptiečiai, finikiečiai, graikai, romėnai. 1787 metais Anglijoje buvo pastatytas pirmasis plieninis 21,5 m ilgio laivas, o 1807 m. JAV – pirmasis garlaivis. Garlaiviai burlaivius jūrose pakeitė tik XIX amžiuje.

Laivo vadas vadinamas kapitonu (asmuo, turintis karininko laipsnį). Laivo savininkas nebūtinai turi būti kapitonas. Laivo savininkas ir kapitonas yra dvi skirtingos sąvokos. Kapitonas nėra laivo įgulos narys. Laivo įgula eksploatuoja laivą, kapitonas duoda nurodymus eksploatacijai. Laivo įgula susideda iš denio ir mašinų skyriaus įgulų. Laive plačiai išvystyta hierarchinė valdymo sistema. Laive esantį mašinų skyrių prižiūri vyr. mechanikas su jam paklūstančių mechanikų komanda. Laivo denį prižiūri vyr. kapitono padėjėjas su jam paklūstančiais jūreiviais, bei žemesnio rango karininkais. Į laivą atvykęs pašalinis asmuo automatiškai tampa pavaldus kapitonui, kuris už jį atsako.

Teisinius reikalavimus nustato jūrų teisė. Lietuvoje registruotų civilinių jūrinių laivų savininkas(i), kapitonas, ir jo įgulos nariai privalo laikytis jūrinio statuto nuostatų, kurį apibrėžia Lietuvos Respublikos konstitucija (kt. šalyse įregistruoti laivai – jų šalyse numatyto pagrindinio dokumento nuostatų). Šis statutas nustato civilinių jūrinių laivų, plaukiojančių su LR vėliava, nepriklausomai nuo laivo nuosavybės formos, kapitono, vadovaujančių asmenų ir kt. įgulos narių pagrindines pareigas, atsakomybę ir teises jiems laivuose vykdant LR įstatymų ir jos pasirašytų tarptautinių susitarimų reikalavimus, taip pat apibrėžia laivo savininko pareigas, užtikrinant saugią priklausančių arba jo vadovaujamų laivų eksploataciją. Šis statutas įgyvendina LR įstatymų ir tarptautinių dokumentų, reglamentuojančių jūrinę laivybą, laivo vėliavos naudojimo nuostatas. Laivo įgulos ir laivo savininko santykius reguliuoja šio statuto nuostatos ir LR įstatymai. Jokios laivo savininko sutartys su kitų valstybių teisiniais subjektais negali pakeisti arba papildyti šio |statuto nuostatų.

Laivas privalo būti žymimas (markiruojamas) pagal SOLAS ir MARPOL konvencijas (SOLAS – tarptautinė konvencija dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje, MARPOL – dėl teršimo iš laivų prevencijos).

Vertikalus laivo pjūvis

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Midi španhautas

Midi španhautas:

  1. bimsai (balkiai)
  2. denio apsiuvos
  3. liuko komingsas
  4. falšbortas
  5. planširis (falšborto bortelis)
  6. španhautai
  7. pereinama juosta
  8. florai
  9. kilis
  10. borto apsiuvos
  11. dugno apsiuvos
  12. stringeriai
  13. pilersai
  14. knicos

Elementarus laivo brėžinys

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Elementarus laivo brėžinys
  1. krovininiai triumai
  2. vairinė
  3. mašinų skyrius
  4. achterštevnis (laivagalis)
  5. kuro talpykla
  6. siurblinė
  7. pirmo aukšto anstato denis
  8. forštevnis
  9. pirmas/antras dugnai

Paliktos tuščios angos tarp kuro talpyklos – tai kaferdamai. Avarijos metu apsaugo krovinį nuo galimų pažeidimų.

Virš denio esančių stiebų, jų skersinių (rėjų) ir pan. kietų dalių sistema yra rangautas. Rangauto paskirtis – šviesoms, antenoms, vėliavėlėms kabinti. Seniau rangautas laikydavo bures ir perduodavo laivo korpusui bures veikiančią jėgą. Dabar rangautas gali laikyti radaro anteną. Stiebus tarpusavyje ir su korpusu jungiančių virvių bei lynų visuma yra takelažas. Rangautai ir takelažai būna stovintys ir judantys.

Laivų klasifikacija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Lietuvos žvejybos traleris „Nida“

Šiuolaikiniai civiliniai laivai klasifikuojami pagal daugelį kriterijų.

  • pagrindinis klasifikavimo kriterijus – laivo paskirtis:[1]
  • pagal plaukiojimo rajoną:
    • jūriniai (A kategorija)
    • reidiniai (plaukiojantys uosto akvatorijoje)
    • vidaus (skirti plaukioti vidaus vandenimis)
    • kabotažiniai (laivas, plaukiojantis vienos valstybės jūroje)
    • mišraus (laivai, skirti plaukioti jūromis ir vidaus vandenimis)
  • pagal judėjimo priemones:
    • savieigiai ir nesavieigiai (laivai, gebantys judėti sava eiga, nesavieigiai – tempiami (baržos)
  • pagal variklio tipą:
  • pagal judėjimo pobūdį:
    • vandenį išstumiantys (įprasti, lėtaeigiai laivai)
    • glisuojantys (dėl didelio greičio ir ypatingos dugno formos čiuožia vandens paviršiumi)
    • su vandens sparnais (raketos)
    • su oro pagalve (palaikomi virš vandens paviršiaus žemyn pučiamo oro srauto)
    • ekranoplanai (ateities laivai, išvystantys milžiniškus greičius, skriejantys vandens paviršiumi, kur vandenį siekia tik uodega; daug saugesni nei lėktuvai, o greitis tolygus; šiuo metu naudojami beveik vien kariškių)
  • pagal korpuso medžiagą:
  • pagal architektūrą ir konstrukciją:
  • pagal korpusų skaičių:
  • taip pat priklauso nuo antstatų išdėstymo vietos, denių skaičiaus, mašinų skyriaus vietos laive ir kt. veiksnių
  • pagal yrimąsi, velenų skaičių:
    • vieną veleną (krovininiai, žvejybiniai laivai)
    • du velenus (keleiviniai)
    • tris (konteinervežiai, ledlaužiai)
    • keturis (keleiviniai laineriai – gigantai)

Klasifikacija pagal grupes ir tipus.

  • kroviniai laivai:
  • keleiviniai laivai:
    • keleivių laineriai:
    • turistų laineriai
    • upiniai keleiviniai laivai
    • vietinio susisiekimo laivai
    • specialios paskirties transporto laivai
  • gavybos laivai:
    • traleriai (dideli, vidutiniai, maži žvejybiniai traleriai)
    • Seineriai
    • Žvejybos botai
    • Tunų gaudymo laivai
    • krabų gaudymo laivai
    • traleriai šaldytuvai
    • gavybos perdirbimo laivai (gaudo ir perdirba žuvį)
      • didelis žvejybos traleris, žuvies konservų gamyklos
      • didieji konservų traleriai
    • perdirbimo laivai (negaudo žuvies, tik perdirba)
      • silkių
      • krabų
      • žuvies konservų
      • žuvies miltų laivai
      • gamybos refrežeratoriai
      • ir kt. plaukiojančios bazės
    • aptarnavimo laivai
      • žuvų paieškos laivai
      • mokslo žvejybos laivai
      • priėmimo transporto laivai
      • laivai aptarnaujantys žvejybos eksploataciją
  • pagrindinių tarnybinių laivų klasifikacijos:
    • aptarnaujantys laivai
      • ledlaužiai
      • buksyrai
      • gelbėjimo
      • priešgaisriniai
      • plaukiojantys švyturiai
      • locmano laivai (uostų laivai, orientuojasi į pagalbą atplaukiančiam laivui į uostą. Locmanas itin patyręs jūrininkas, perimantys teisę valdyti laivą kuriam laikui iš kapitono)
    • tarnybiniai laivai
      • jachtos
      • žuvų apsaugos laivai
      • pašto laivai
      • policijos laivai
      • pasienio kontrolės laivai
      • mokslo tiriamieji
      • plaukiojančios ligoninės
      • kultūros, buitiniai laivai
      • plaukiojantys viešbučiai
      • laivai parodos
      • mokomieji laivai
  • kariniai laivai:
  1. Jūrinė technologija. I dalis. Laivo sandara (PDF). p. 11.