Michailas Kargeris
Michailas Kargeris rus. Михаил Каргер | |
---|---|
Gimė | 1903 m. gegužės 30 d. Kazanė |
Mirė | 1976 m. rugpjūčio 26 d. (73 metai) Leningradas |
Veikla | rusų archeologas, istorikas, menotyrininkas |
Organizacijos | Leningrado universitetas |
Pareigos | profesorius |
Alma mater | Leningrado universitetas |
Žymūs apdovanojimai | |
1952 m. – Stalino premija |
Michailas Kargeris (rus. Михаил Константинович Каргер, 1903 m. gegužės 30 d. Kazanė – 1976 m. rugpjūčio 26 d. Leningradas, palaidotas Kazanėje) – rusų archeologas, istorikas, menotyrininkas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1927 m. baigė Leningrado universitetą, 1959 m. istorijos mokslų daktaras.
Nuo 1925 m. Leningrado universiteto mokslo darbuotojas, dėstytojas, 1943-1974 m. Meno istorijos katedros vedėjas, nuo 1949 m. profesorius. Nuo 1929 m. dirbo ir TSRS mokslų akademijos archeologijos instituto Leningrado skyriuje, 1953-1974 m. slavų ir rusų archeologijos sektoriaus vadovas, 1964-1971 m. direktorius.
Mokslinė veikla
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Tyrinėjo senovės rusų kultūrą, architektūrą, rankraščius, senovės slavų miestus. Vadovavo archeologinėms ekspedicijoms ir restauravimo darbams Kijeve, Perejaslave, Haliče, Polocke, Naugarde, Turove, Iziaslavlyje, iš viso apie 20 miestų.[1]
Bibliografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Senosios Rusios kultūros istorijos (История культуры Древней Руси), redaktorius ir vienas autorių, 2 t. 1948–1951 m. m.
- Senasis Kijevas (Древний Киев) т. 1–2, М. – Л., 1958–1961 m.
- Didysis Naugardas (Новгород Великий), М. – Л., 1961 m.
- Senojo Smolensko architektūra XII a.-XIII a. (Зодчество древнего Смоленска XII–XIII вв.), Л., 1964 m.
Įvertinimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1952 m. – Stalino premija
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Вагнер Г. К., Кирпичников А. Н., К 60-летию М. К. Каргера. // Советская археология, 1963, № 4.
- Калитина Н. Н. О Михаиле Константиновиче Каргере // Искусство Древней Руси и его исследователи . СПб. 2002.
- Булкин Вал. А. Воспоминания о М. К. Каргере // Искусство Древней Руси и его исследователи . СПб. 2002. С. 279–283
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Michailas Kargeris. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 422 psl.