Pereiti prie turinio

Rodas

Koordinatės: 36°10′0″ š. pl. 28°0′0″ r. ilg. / 36.16667°š. pl. 28.00000°r. ilg. / 36.16667; 28.00000
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Rodo sala)
Rodas
Rodo sala
Duomenys
Šalis: Graikijos vėliava Graikija
Didžiausias miestas: Rodas
Jūra: Egėjo jūra
Salynas: Dodekanesas
Koordinatės: 36°10′0″ š. pl. 28°0′0″ r. ilg. / 36.16667°š. pl. 28.00000°r. ilg. / 36.16667; 28.00000
Plotas: 1401 km²
Pakrantės ilgis: 253 km
Aukščiausias taškas: Atavyras (1210 m)
Ilgis: 77 km
Plotis: 37 km
Gyventojų skaičius: 115 490[1]
Gyventojų tankumas: 82,4 žm./km²
Žemėlapis

Rodas (gr. Ρόδος = Ródos) – tai sala, priklausanti Graikijai ir esanti Egėjo jūros rytuose. Tai didžiausia (plotu ir gyventojų skaičiumi) Dodekaneso salyno sala. Sala nuo vakarinių Turkijos krantų yra nutolusi maždaug 18 km. Ji yra į šiaurės rytus nuo Kretos ir į pietryčius nuo Atėnų. 2011 m. duomenimis saloje gyveno 115,5 tūkst. gyventojų (iš jų – 49,5 tūkst. gyveno salos sostinėje Rodo mieste).

Rodo sala žymi vienu iš septynių pasaulio stebuklųRodo kolosu. Viduramžiškas Rodo miesto senamiestis yra įtrauktas į pasaulio paveldo sąrašą. Šiandien Rodo sala yra viena iš populiariausių turistų lankomų vietų Europoje.

Rodo salos topografija

Rodo sala yra arčiau Mažosios Azijos nei Graikijos žemyninės dalies.

Sala yra strėlės antgalio formos, 77 km ilgio ir 37 km pločio. Salos plotas – 1401 km², o pakrantės ilgis – 253 km. Rodo miestas yra įsikūręs salos šiaurėje. Paradisi mieste (maždaug 14 km nuo Rodo miesto) yra tarptautinis oro uostas (RHO).[2]

Saloje yra išsibarstę miesteliai ir kurortai, tarp kurių: Falirakijas, Lindas, Kremasti, Haraki, Pefkos, Archangelos, Afantou, Koskinou, Embona (Atavyras), Paradisi ir Trianta (Jalisas).

Salą charakterizuoja ir aukščiausi kalnai: Atavyras (1210 m), Artamyti (825 m) ir Prophet Ilias (800 m).

Rodo sala yra nutolusi apie 460 km į pietryčius nuo Atėnų, 380 km į vakarus nuo Kipro ir 18 km į pietvakarius nuo Turkijos.[2]

 Rodo klimatas 
Mėnuo Sau Vas Kov Bal Geg Bir Lie Rgp Rgs Spa Lap Gru
Vid. aukščiausia °C 15 15 17 20 23 27 29 29 27 24 19 16
Vid. temperatūra °C 13 13 14 17 20 24 26 27 25 21 17 14
Vid. žemiausia °C 10 10 11 14 17 21 23 24 22 18 14 12
Krituliai mm 140 130 90 30 10 10 10 10 10 60 110 140
Duomenys: Rodo klimatas [3] 2013-01-29

Sala yra kalnuota ir retai gyvenama. Ji apaugusi uolinėmis pušimis (Pinus brutia) ir kiparisais (Cupressus sempervirens). Nors pakrantės yra uolingos, saloje yra siaurų žemės juostų, kur auginami citrusiniai vaisiai, vynuogės, daržovės ir kiti pasėliai.

Rodo salos danielių populiacija išnyko 2005 m. Petaludes (išvertus iš graikų kalbos – drugelių) slėnyje vasarą gausu baltajuosčių meškučių (Euplagia quadripunctaria).

Žemės drebėjimai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

226 m. pr. m. e. įvyko žemės drebėjimas, kuris sunaikino Rodo kolosą. 1481 m. žemės drebėjimas sugriovė didžiąją Rodo miesto dalį. Dar vienas žemės drebėjimas įvyko 1926 m. O 2008 m. įvyko žemės drebėjimas, kuris nesmarkiai apgadino keletą senų pastatų.

Pagrindinis straipsnis – Rodas (miestas).
Istorinis Piri Reis Rodo salos žemėlapis

Saloje buvo apsigyventa neolito amžiuje, tačiau mažai žinoma apie šią kultūrą. XVI a. pr. m. e. į Rodą atsikėlė miniečiai. Vėlesnioji graikų mitologija Rodo salos gyventojus vadina telchinais. Sala buvo siejama su Danajumi ir kartais vadinama Telchinis. XV a. pr. m. e. salą užėmė mikėniečiai. Pasibaigus bronzos amžiui, pirmiausia buvo atnaujinti ryšiai su Kipru. Salos apgyvendinimas prasidėjo VIII a. pr. m. e., atėjus dorėnams, kurie pastatė tris svarbius miestus: Lindą, Jalisą ir Kamirą. Šie trys miestai kartu su Kosu, Knidu ir Halikarnasu (žemyninėje Graikijos dalyje) sudarė vadinamąjį dorėnų heksapolį (taip graikiškai vadinami šeši miestai).

Prieš atsirandant archeologijai, buvo pasakojamas mitas. Pindaro odėje sakoma, kad sala atsirado iš saulės dievo Helijo ir nimfos Rodės sąjungos, o miestai pavadinti jų trijų sūnų vardais. Rhoda yra rožinės spalvos kinrožė (Hibiscus), kuri auga saloje. Diodoras Sikulas pridėjo, kad Aktis, vienas iš Helijo ir Rodės sūnų, nukeliavo į Egiptą. Ten jis pastatė Heliopolį ir išmokė egiptiečius astrologijos mokslo.

Persai užgrobė salą, tačiau 478 m. pr. m. e. pralaimėjo Atėnų pajėgoms. Tuomet miestai prisijungė prie Delo sąjungos. 431404 m. pr. m. e. Peloponeso karo metu, Rodas iš esmės liko neutralus, nors ir liko Delo sąjungoje.

408 m. pr. m. e. Rodo salos miestai nusprendė susivienyti. Šiaurinėje salos dalyje jie pastatė sostinę – Rodo miestą, kurį suplanavo Atėnų architektas Hipodamas. Peloponeso karas taip susilpnino visą Graikijos kultūrą, tad ji buvo lengvai užkariaujama. 357 m. pr. m. e. salą užkariavo karalius Mauzolas iš Karijos, 340 m. pr. m. e. – persai, o 332 m. pr. m. e., salos gyventojų džiaugsmui, Rodas tapo besiplečiančios Aleksandro Makedoniečio imperijos dalis.

Po Aleksandro mirties, jo generolai varžėsi dėl imperijos valdymo. Ptomelėjas, Seleukas ir Antigonas pasidalino imperiją. Rodas sudarė stiprius prekybinius ir kultūrinius ryšius su Ptolemėjų dinastija Aleksandrijoje, ši sąjunga kontroliavo Egėjos jūros prekybą III a. pr. m. e.

Kamiro griuvėsiai

Rodo miestas tapo laivybos, prekybos ir kultūros centras, jo monetos cirkuliavo visoje Viduržemio jūroje. Miesto garsios filosofijos, mokslo, literatūros ir retorikos mokyklos dalinosi mokytojais su Aleksandrija. Skulptorių mokykla išvystė prabangų ir dramatišką stilių, apibūdinamą kaip „helenistinį baroką“.

305 m. pr. m. e. Antigono sūnus Demetrijus apsupo Rodą, siekdamas nutraukti jo sąjungą su Egiptu. Demetrijus sukūrė didžiulius apgulties įrenginius (tarp jų – 55 m taraną ir 163 tonų apgulties bokštą, pavadintą Helepoliu. Tačiau jau po metų nusileido ir pasirašė taikos sutartį, palikdamas daug karinės įrangos. Rodo gyventojai šią įrangą pardavė ir už gautus pinigus pastatė skulptūrą savo saulės dievui Helijui, kuri vadinama Rodo kolosu.

Strateginiai Rodo tikslai III a. pr. m. e. buvo išsaugoti savo nepriklausomybę ir prekybą. Jiems tai pavyko, o tai yra įspūdingas pasiekimas iš esmės demokratinei valstybei.

164 m. Rodas tapo Romos sąjungininkas. Paaukojęs savo nepriklausomybę, Rodas tapo kultūros ir mokymo centras Romos kilmingiesiems. Sala ypač garsėjo savo retorikos mokytojais, tokiais kaip Hermagoras ir nežinomas Rhetorica ad Herennium autorius. Iš pradžių Rodas turėjo nemažai privilegijų, tačiau vėliau jas prarado dėl Romos politikų machinacijų. Galų gale Kasijus užėmė salą ir apiplėšė miestą. Rodas buvo mėgstama politinių tremtinių vieta.

I a. į Rodo salą buvo ištremtas Romos imperatorius Tiberijus. Apaštalas Paulius atnešė krikščionybę. Rodas savo zenitą pasiekė III a.

Hartmann Schedel medžio raižinys, vaizduojantis Bizantijos miestą Rodą (1493 m.)

395 m. Rodui prasidėjo ilgasis Bizantijos periodas.

654 m. Rodas buvo okupuotas Muavijos I musulmonų Omejadų pajėgų. Musulmonai pagrobė Rodo koloso griuvėsius. Arabai okupavo salą 674 m., puldami Konstantinopolį. Kai jų laivynas buvo sunaikintas audrų ir graikiška ugnimi, sala buvo evakuota. 715 m. Bizantijos laivynas sukėlė maištą Rodo saloje, dėl to Teodosijus III tapo Bizantijos imperatoriumi.

VIIIXII a. Rodas priklausė Bizantijos imperijai ir buvo laivų statybos ir prekybos centras. Maždaug 1090 m. salą okupavo tiurkai seldžiukai. Pirmojo kryžiaus žygio metu sala grąžinti Bizantijos imperatoriui Aleksijui I Komninui.

12481250 m. Rodą okupavo Genujos respublika.

1309 m. salą užėmė karinis hospitaljerų ordinas, persivadinę „Rodo riteriais“. Miestas buvo atstatytas ir tapo europietišku viduramžišku modeliu. Šiuo laikotarpiu buvo pastatyta daug žinomų monumentų, tarp jų – Didžiojo magistro rūmai.

Stiprios miesto sienos atlaikė Egipto sultono (1444 m.) ir Mehmedo II (1480 m.) užpuolimus. Tačiau 1522 m. gruodį Rodas pralaimėjo didžiulei Suleimano Didžiojo kariuomenei. Rodo riteriai išsikėlė į Maltą. Sala priklausė Osmanų imperijai beveik keturis šimtmečius.

Naujieji laikai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Italija užėmė Rodą 1912 m. Italijos-Turkijos karo metu. Lozanos tarptautinėje konferencijoje sala kartu su visu Dodekanesu oficialiai atiteko Italijai.

1943 m. Vokietija okupavo Rodo salą. 1944 m. liepos 19 d. Gestapas apsupo beveik 2000 žydų gyventojų ir norėjo juos išsiųsti į eksterminacijos stovyklas. Maždaug 160 iš 600 Graikijos žydų išgyveno. Be to, apie 200 asmenų, turėjusių Turkijos pilietybę arba buvusių Turkijos pilietybę turinčių asmenų šeimų nariai, taip pat išgyveno.

1947 m. Rodas ir kitos Dodekaneso salos prijungtos prie Graikijos.

Rodo kolosas (graviūra pagal Maarten van Heemskerck piešinį, XVI a.)

Antikos laikais Rodas buvo vieno iš septynių pasaulio stebuklųRodo koloso – namai. Ši milžiniška bronzinė skulptūra stovėjo uoste. Jos statybos baigėsi 280 m. pr. m. e., tačiau žemės drebėjimas, įvykęs 224 m. pr. m. e. sunaikino skulptūrą. Šiandien nėra jokių skulptūros pėdsakų.

Saloje yra nemažai kitų istorinių vietų.

Vyraujanti religija yra Graikijos stačiatikių. Saloje yra reikšminga katalikų mažuma, daugelis jų – italų, kurie liko po Italijos okupacijos, palikuonys. Rodo saloje taip pat yra musulmonų mažuma, kuri liko po Osmanų imperijos okupacijos.

Žydų bendruomenė Rode gyvena nuo I a. 1480 m. žydai gynė miesto sienas nuo turkų. Kahal Shalom, pastatyta 1557 m., yra seniausia sinagoga Graikijoje ir vis dar stovi žydų kvartale, Rodo senamiestyje. 1920 m. žydų bendruomenė sudarė trečdalį visos miesto populiacijos. Kahal Shalom buvo renovuota, tačiau tik keletas žydų Rode gyvena ištisus metus, tad sinagoga nėra atidaryta visą laiką.

Dabartinę savivaldą Rodas suformavo 2011 m., kai buvo sujungta 10 ankstesnių savivaldybių, kurios dabar yra administraciniai vienetai:

  • Afantou
  • Archangelos
  • Atavyras
  • Jalisas
  • Kalitėja
  • Kamiras
  • Lindas
  • Petaloudes
  • Rodas
  • Pietų Rodas

Savivalda aprėpia Rodo salą ir keletą negyvenamų salelių. Rodo miestas buvo Dodekaneso prefektūros sostinė, tai labiausiai apgyvendinta sala Pietų Egėjo regione.

Miestai ir miesteliai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rodo saloje yra 44 miestai ir miesteliai[4]:

Miestas/miestelis Populiacija Administracinis vienetas Miestas/miestelis Populiacija Administracinis vienetas
Rodas 49 500 Rodas Gennadi 655 Pietų Rodas
Jalisas 15 000 Jalisas Salakos 607 Kamiras
Afantou 5933 Afantou Kritinia 606 Atavyras
Kalithies 5861 Kalitėja Kattavia 590 Pietų Rodas
Archangelos 5752 Archangelos Kalavarda 512 Kamiras
Kremasti 4585 Petaloudes Pylona 504 Lindas
Koskinou 3224 Kalitėja Istrios 485 Pietų Rodas
Paradisi 2646 Petaloudes Damatria 477 Petaloudes
Pastida 1803 Petaloudes Laerma 446 Kalitėja
Maritsa 1766 Petaloudes Apollakia 415 Pietų Rodas
Embonas 1451 Atavyras Platania 383 Kamiras
Soroni 1236 Kamiras Kalathos 380 Lindas
Lardos 1212 Lindas Agios Isidoros 349 Atavyras
Psinthos 1166 Kalitėja Lachania 341 Pietų Rodas
Malona 1096 Archangelos Monolithos 334 Atavyras
Lindas 1091 Lindas Messanagros 330 Pietų Rodas
Apollona 997 Kamiras Profilia 326 Pietų Rodas
Massari 931 Archangelos Arnitha 310 Pietų Rodas
Fanes 895 Kamiras Eleousa 260 Kamiras
Theologos 856 Petaloudes Sianna 244 Atavyras
Archipolis 779 Afantou Mandriko 239 Kamiras
Asklipios 673 Pietų Rodas Vati 188 Pietų Rodas

Ekonomika yra orientuota į turistus, o labiausiai išplėtotas sektorius yra paslaugų. Mažos įmonės apdoroja žaliavą vietinei prekybai, taip pat gaminamos žemės ūkio prekės, užsiimama gyvulininkyste, žvejyba ir vynų gamyba.

  • Futbolas: Rodo miesto komandos AS Rodos ir Diagoras F.C. profesionaliai varžosi šalies lygyje. Vietinėse futbolo lygose, organizuojamos prefektūros lygyje, yra trys divizionai su daugiau nei 50 komandų. Daugelis stadionų yra padengti žole.
  • Krepšinis: Colossus BC remia profesionalų krepšinį ir prisijungė prie Graikijos A1 lygos. Vietinėje lygoje yra du divizionai, kuriuose varžosi 14 komandų. Rodo mieste yra dvi uždaros aikštelės bei po vieną Jalise ir Kremasti.
  • Tinklinis: yra tik vietinės komandos.
  • Vandensvydis: daugiausiai mėgėjai. Saloje nėra nei vieno uždaro baseino.
  • Regbis: pradėtas žaisti 2007 m. Komandos varžosi šalies lygyje.
  • Tenisas: saloje tenisas turi ilgą istoriją.
  • Buriavimas: labai išvystytas, varžomasi tarptautiniame lygyje.
  • Dviračių sportas: ilgą laiką vienintelis dviračių trekas buvo Rodo saloje, ten buvo ruošiami sportininkai Olimpinėms žaidynėms.

Garsūs žmonės

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • Agesandras (I a. pr. m. e.) – skulptorius
  • Charas iš Lindo (III a. pr. m. e.) – skulptorius
  • Kleobulas iš Lindo (VI a. pr. m. e.) – filosofas ir vienas iš septynių senovės Graikijos išminčių
  • Diagoras iš Rodo (V a. pr. m. e.) – boksininkas, daugkartinis Olimpinių žaidynių nugalėtojas
  • Dinokratas (IV a. pr. m. e.) – architektas ir Aleksandro Didžiojo technikos patarėjas
  • Leonidas (II a. pr. m. e.) – atletas
  • Memnonas (380-333 m. pr. m. e.) – samdinių kariuomenės vadas
  • Timokreonas (V a. pr. m. e.) – poetas
  1. „Announcement of the results of the 2011 Population Census for the Resident Population“ (PDF). Hellenic Statistical Authority. 2012-12-28. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2013-10-03. Nuoroda tikrinta 2013-01-28.
  2. 2,0 2,1 „General Information“. Nuoroda tikrinta 2013-01-29.[neveikianti nuoroda]
  3. „Rodo klimatas“. holiday-weather.com.
  4. „Villages and Resorts“. visitrhodes.gr. Nuoroda tikrinta 2013-01-30.[neveikianti nuoroda]