Jonas Pacas

Jonas Pacas
Pacai

Gozdava (herbas)

Gimė	1550 m.
Mirė	1610 m. (~60 metų)
Tėvas	Dominykas Mikalojus Pacas
Motina	Ona Loskaitė
Sutuoktinis (-ė)	Kristina Nauševičiūtė, Sofija Višnioveckaitė
Vaikai	Kristupas (1593–1610/1611), Aleksndras (m. po 1635), Jonas Aurelianas (m. prieš 1663), Jonas Kazimieras, Povilas Eustachijus (m. po 1628), Feliksas Stanislovas (m. po 1628), Ona (1600–1640, ištekėjo už Mikalojaus Boguslavo Zenavičiaus, vėliau už Kristupo Krišpino-Kiršenšteino)

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Jonas Dominykas Pacas (apie 1550–1610) – LDK valstybinis veikėjas, Lietuvos didysis taurininkas (1580–1589), Vilniaus tijūnas (1589–1600), Minsko vaivada (1600–1610), Kameneco ir Daugelišų seniūnas.

Biografija

Lietuvos magnatų Pacų giminės atstovas, herbo „Gozdawa“ savininkas. Smolensko kašteliono Dominyko Mikalojaus Paco (? – 1578) ir Anos Loskaitės vyresnysis sūnus. Jaunesnysis brolis – Lietuvos Brastos pakamaris Mikalojus Dominykas Pacas (? – 1595).

1581 metais Jonas Pacas gavo Lietuvos taurininko pareigybę (ją išlaikė iki 1589). 1587 metų seime pasiūlė išrinkti į ATR karaliaus postą Maskvos carą Fiodorą Ivanovičių. 1588 Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Zigmantas Vaza leido jam išpirkti Kameneco seniūniją iš Lietuvos Brastos vaivados Gavrilo Hornostajaus. Tais pačiais metais pardavė Kuno miestelį prie Nesvyžiaus kunigaikščiui Mikalojui Kristupui Radvilai Našlaitėliui už 12 000 kapų grašių.

1589 metų balandį Jonas Pacas paskirtas Vilniaus tijūnu, 1600 metų kovą – Minsko vaivada. 1592 metais Jonas Pacas buvo išrinktas Abiejų Tautų Respublikos seimo maršalka.

Iš pradžių išpažino kalvinizmą, 1600 metais perėjo į Romos katalikų tikėjimą.

Jonas Pacas nupirko Čartorisko miestą Voluinėje iš kunigaikščio Jurgio Čartoriskio, kuris gavo teisę gyventi Čartorisko pilyje septynerius metus. Tačiau Jonas Pacas tuo buvo nepatenkintas ir pats apsigyveno pilyje. Atsakydamas Jurgis Čartoriskis 1602 metų gruodžio 5 dieną su savo žmonėmis ir draugais Benediktu Gulevičiumi ir Braclavo kaštelionu Mykolu Semaška užpuolė Čartoriską ir sumušė Paco žmones, o jį patį sužeidė. Jonas Pacas užpuolikus padavė į valdovo teismą, bet 1603 metais jie susitaikė, padedant Vilniaus vaivadai, kunigaikščiui Kristupui Radvilai ir Voluinės vaivadai kunigaikščiui Alekasndrui Ostrogiškiui. Jurgis Čartoriskis atsisakė laisvo pragyvenimo Čartoriske ir pardavė jį už 400 000 auksinų, o Jonas Pacas savo ruožtu įtraukė pilį ir Muravico miestelį į Voluinės vaivadiją.

Šeima

Buvo vedęs du kartus. Jo pirmoji žmona tapo Kristina Nauševičiūtė, Smolensko kašteliono Komajevskio duktė, santuokoje su kuria vaikų neturėjo. Antrą kartą vedė kunigaikštytę Sofiją Višnioveckaitę (1569–1619), Voluinės vaivados, kunigaikščio Andrejaus Ivanovičiaus Višnioveckio (apie 1528–1584) ir Efimijos Jurjevnos Veržbickos (1539–1589) dukterį. Vaikai:

Kristupas (1593–1610/1611)
Aleksndras, buvo vedęs Sofiją Holovčinskaitę, (m. po 1635)
Jonas Aurelianas, tapo vienuoliu Antonijaus vardu (m. prieš 1663)
Jonas Kazimieras (m. 1653), Lietuvo didysis raštininkas (1639)
Povilas Eustachijus, buvo vedęs Elžbietą Chrinickytę, (m. po 1628)
Feliksas Stanislovas (m. po 1628)
Ona (1600–1640), 1-mas vyras Polocko kaštelionas Mikalojus Boguslavas Zenovičius (m. 1621), 2-ras vyras Pojurio tijūnas Kristupas Krišpinas-Kiršenšteinas

Po Jono Paco mirties jo našlė Sofija Višniovecka antrą kartą ištekėjo už Smolensko kašteliono Kristupo Vaclovo Šemetos.

Literatūra

Wolff J. Pacowie: materyjały historyczno-genealogiczne. – Petersburg, 1885.
Wolff J. Senatorowie i dygnitarze Wielkiego Księstwa Litewskiego: 1385–1795. – Kraków, 1885.
Urzędnicy Wielkiego Księstwa Litewskiego. Spisy, tom IV: Ziemia smoleńska i województwo smoleńskie. XIV-XVIII wiek. Pod redakcją Andrzeja Rachuby / opr. Lulewicz H., Rachuba A., Romaniuk P. P. / Wydawnictwo DiG, Warszawa 2003
Urzędnicy centralni i dostojnicy Wielkiego Księstwa Litewskiego XIV-XVIII wieku. Spisy. Tom XI. Pod redakcją Antoniego Gąsiorowskiego, opr. Lulewicz H. i Rachuba A. / Biblioteka Kórnicka, Kórnik, 1994

Nuorodos

Politinis postas
Prieš tai: Bogdanas Sapiega	Minsko vaivada 1600–1610	Po to: Jonas Abramavičius