Birutė Vėsaitė

1967 m. baigė Kauno Jono Jablonskio vidurinę mokyklą, 1974 m. – Kauno politechnikos instituto Cheminės technologijos fakultetą, inžinierė technologė. 1980 m. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete baigė anglų kalbos studijas. 1982 m. baigė Leningrado Tekstilės ir lengvosios pramonės instituto aspirantūrą, 1983 m. technikos mokslų daktarė.

1974–1984 m. Kauno Dirbtinio pluošto gamyklos inžinierė, 1984–1990 m. Lietuvos veterinarijos akademijos asistentė, 1990–2000 m. Lietuvos veterinarijos akademijos Chemijos katedros docentė, Kauno technologijos universiteto docentė.

1994–2000 m. Moters užimtumo ir informacijos centro direktorė, 1995–1996 m. Jungtinių Tautų Tarptautinės darbo organizacijos konsultantė.

2000–2016 m. LR Seimo narė, 2003–2004 m. Seimo stebėtojų delegacijos Europos Parlamente pirmininkė. 2004 m. Seimo Verslo ir užimtumo komisijos pirmininkė.

Nuo 1990 m. Lietuvos socialdemokratų partijos narė, programos skyriaus apie švietimą bendraautorė, Kauno skyriaus tarybos narė. Nuo 1993 m. LSDP tarybos narė, nuo 1997 m. LSDP Prezidiumo narė, nuo 1999 m. LSDP pirmininko pavaduotoja.

Nuo 1991 m. Lietuvos socialdemokračių moterų sąjungos narė, tarybos narė, užsienio ryšių koordinatorė, nuo 1993 m. – pirmininkė. Socialistinio moterų internacionalo narė. 1997–2000 m. Kauno miesto savivaldybės tarybos narė.

Vyras Edmundas Miliutis – inžinierius elektrikas, sūnus Feliksas.

2007 m. minima Kauno 2-sios ligoninės statybų skandale ^[1]. Pasisakė prieš Žalgirio Arenos Nemuno saloje statybą ^[2]. Buvo viena iš Alkoholio kontrolės įstatymo pataisų iniciatorių. Ši pataisa užkirto kelią alkoholio gamintojų remiamų sporto šakų tiesioginėms transliacijoms per televiziją. Tokia B. Vėsaitės, anksčiau ne kartą rėmusios alaus gamintojus ^[3][4], iniciatyva sukėlė sporto žiūrovų protestus ^[5]. Internete buvo inicijuota peticija, kurioje pasirašė daugiau nei 60 tūkstančių žmonių ^[6]. 2008 balandį Seimas pritarė trijų Seimo narių – tarp jų ir Birutės Vėsaitės siūlytoms pataisoms, kuriomis nebus ribojama alkoholio reklama per tiesiogiai transliuojamus ar retransliuojamus tarptautinius meno, kultūros renginius ar sporto varžybas^[7].

2013 m. gegužę B.Vėsaitė pasinaudojo privačios bendrovės „Arvi“ paslaugomis – į komandiruotę Kazachstane skrido šios bendrovės išnuomotu verslo klasės lėktuvu, taip sukeldama įtarimus dėl interesų konflikto, nes tuo pat metu Ūkio ministerija ruošė sprendimą dėl tos pačios bendrovės dalyvavimo sąlygų vienoje iš laisvųjų ekonomikos zonų.^[8] Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai nutraukus tyrimą dėl Birutės Vėsaitės veiksmų, buvusios ministrės elgesį pavesta ištirti LR Seimo etikos ir procedūrų komisijai.^[9]Seimo Etikos ir procedūrų komisija, išnagrinėjusi pateiktą medžiagą, nustatė, jog Birutė Vėsaitė nepažeidė Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekse, Lietuvos Respublikos Seimo statute, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatyme ar kituose teisės aktuose nustatytų valstybės politiko elgesio principų ir reikalavimų.^[10]

2013 m. gegužės 29 d. LR Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė dekretą, kuriuo atsižvelgė į premjero Algirdo Butkevičiaus teikimą ir atleido Birutę Vėsaitę iš ūkio ministrės pareigų nuo birželio 3 d.^[11]