Gruodžio 22

Gruodžio 22 d. yra žiemos saulėgrįžos diena: trumpiausia metų diena ir ilgiausia metų naktis.

(kol kas neįvestos)

Dovilė – Gedvarda – Gedvardas – Gedvardė – Gedvė – Gedvyda – Gedvydas – Ksavera – Ksaveras – Rimbertas – Zenonas

• 1918 – Rusijos vyriausybė dekretu pripažino Lietuvos laikinąją revoliucinę darbininkų ir valstiečių vyriausybę, vadovaujamą Vinco Mickevičiaus-Kapsuko;
• 1922 – Klaipėdoje įkurtas Vyriausiasis Mažosios Lietuvos gelbėjimo komitetas;
• 1990 – įsteigta Lietuvos politinių kalinių sąjunga.

• 1802 m. – Andrius Holiakas, Romos katalikų kanauninkas, Seinų kunigų seminarijos rektorius, bažnytinis teisininkas, kanonistas (m. 1860 m.).
• 1881 m. – Kazys Alyta, Lietuvos mėgėjų teatro aktorius, režisierius, dramaturgas, Lietuvos kariuomenės pulkininkas leitenantas (m. 1942 m.).
• 1886 m. – Balys Žygelis, Lietuvos pedagogas, kooperatininkas, politinis veikėjas (m. 1972 m.).
• 1892 m. – Magdalena Avietėnaitė, lietuvių žurnalistė (m. 1984 m.).
• 1894 m. – Zenonas Gerulaitis, Lietuvos karinis veikėjas, divizijos generolas (m. 1945 m.).
• 1896 m. – Petras Biržys, Lietuvos karininkas, savanoris, literatas, dainininkas, aktorius mėgėjas, etnografas (m. 1970 m.).
• 1898 m. – Kazys Motgabis, smuikininkas, vargonininkas, pedagogas, chorvedys (m. 1992 m.).
• 1903 m. – Jonas Yla, Kanados lietuvių žurnalistas, rašytojas, spaudos ir visuomenės veikėjas (m. 1976 m.).
• 1905 m.:
  • Domas Krivickas, Lietuvos teisininkas, JAV lietuvių visuomenės veikėjas, teisės daktaras (m. 1999 m.).
  • Stasys Anglickis, poetas, pedagogas, visuomenės veikėjas, Žemaičių rašytojų sąjūdžio organizatorius (m. 1999 m.).
• 1907 m. – Juozas Prunskis, katalikų dvasininkas, kunigas, prelatas (nuo 1987 m.), žurnalistas, kanonistas (m. 2003 m.).
• 1913 m. – Antanas Belazaras, kompozitorius, pedagogas, choro dirigentas.^[1] (m. 1976 m.).
• 1916 m. – Jonas Čekys, Lietuvos žurnalistas, kultūros darbuotojas, Vilniaus krašto visuomenės veikėjas (m. 1999 m.).
• 1922 m. – Edvardas Armolaitis, Lietuvos agronomas sodininkas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras nuo 1994 m (m. 1995 m.).
• 1927 m. – Ričardas Tamutis, choreografas, tautinių šokių ansamblių „Rasa“, „Žilvitis“, „Nemunas“, „Malūnėlis“ buvęs ir VGTU tautinių šokių ansamblio „Vingis“ dabartinis vadovas.
• 1932 m. – Goda Ferensienė, Lietuvos žurnalistė, vertėja (m. 2021 m.).
• 1938 m. – Liudvikas Narcizas Rasimas, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras, teisininkas ir visuomenininkas (m. 2023 m.).
• 1943 m. – Tautvydas Vaclovas Miknevičius, Lietuvos architektas.
• 1944 m. – Rūta Gatelienė-Kemzuraitė, muzikos mokytoja ir chorvedė.
• 1950 m.:
  • Stasys Lapė, pedagogas, Lietuvos ir Tauragės rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Stasė Maževičienė-Baublytė, muzikos mokytoja, chorvedė.
• 1954 m. – Karolis Sasnauskas, inžinierius, Lietuvos politinis veikėjas.
• 1957 m. – Antanas Zibolis, Lietuvos ir Radviliškio rajono politinis veikėjas.
• 1960 m. – Nadiežda Matušova, Lietuvos ir Zarasų rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1962 m. – Aurelijus Katkevičius, žurnalistas, Lietuvos verslo dienraščio „Verslo žinios“ leidžiamo žurnalo „Verslo klasė“ redaktorius, tinklaraštininkas, vienas pirmųjų ryšių su visuomene Lietuvoje specialistų (m. 2020 m.).
• 1966 m. – Andrejus Paberalis, teisininkas, Lietuvos ir Elektrėnų politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1968 m. – Justinas Ankus, vargonininkas ir chorvedys.

• 1815 m. – Juozapas Ignotas Tiškevičius, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras, didikas, Lelijos herbo grafas Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas (g. 1724 m.).
• 1941 m. – Jurgis Karnavičius, lietuvių kompozitorius, pedagogas, profesorius (g. 1884 m.).
• 1952 m.:
  • Jurgis Savickis, lietuvių diplomatas ir modernistinės krypties rašytojas (g. 1890 m.).
  • Vincas Bacevičius, lietuvių pedagogas, chorvedys, kompozitorius (g. 1875 m.).
• 1965 m. – Petras Kutka, Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas (g. 1897 m.).
• 1996 m. – Kęstutis Adomaitis, Lietuvos pantomimos aktorius, režisierius (g. 1948 m.).
• 1999 m. – Lidija Kupstaitė-Drobnienė, Lietuvos teatro aktorė (g. 1920 m.).
• 2000 m. – Vytautas Kulakauskas, Lietuvos pedagogas, krepšininkas, treneris (g. 1920 m.).
• 2002 m. – Ramūnas Klimas, Lietuvos rašytojas (g. 1945 m.).
• 2020 m. – Albinas Ežerskis, agronomas, Lietuvos ir Šilalės rajono savivaldybės visuomenės bei politinis veikėjas (g. 1956 m.).
• 2023 m. – Mykolas Drunga, JAV lietuvių ir Lietuvos žurnalistas, visuomenės veikėjas (g. 1948 m.).^[2]

• 640 – Saracėnai (Šiaurės vakarų Arabijos ir Sinajaus pusiasalio arabai), prieš dvejus metus įsiveržę į Egiptą, užgrobė Aleksandrijos miestą;
• 1807 – JAV įsigaliojo Embargo aktas, kuriuo buvo uždrausta prekyba su Didžiąja Britanija, Prancūzija ir likusia pasaulio dalimi siekiant priversti šias dvi šalis liautis diskriminavus Amerikos prekybininkus;
• 1895 – Viljamas Konradas Rentgenas (William Conrad Roentgen) padarė pirmą moters rankos kaulų fotografiją spinduliais, kurie po to buvo pavadinti šio vokiečių mokslininko vardu;
• 1917 – Lietuvos Brastoje (Brest-Litovske) prasidėjo taikos derybos tarp naujosios Rusijos Vyriausybės ir Vokietijos;
• 1988 – Pietų Afrika, Kuba ir Angola, tarpininkaujant JT, pasirašė dokumentą dėl nepriklausomybės Namibijai suteikimo. Buvusią Vokietijos koloniją nuo Pirmojo pasaulinio karo pabaigos valdė Pietų Afrika;
• 1989 – po 24 metus trukusios diktatūros Rumunijoje nuverstas Nikolajės Čaušesku (Nicolae Ceausescu) režimas;
• 1990 – Lenkijos prezidentu prisaikdintas „Solidarumo“ lyderis Lechas Valensa (Lech Walęsa);
• 1992 – netoli Tripolio sudužo Libijos aviakompanijos lėktuvas „Boeing 727“, visi 158 keleiviai žuvo;
• 1993 – JAV suteikė politinį prieglobstį Alinai Fernandes Revueltai (Alina Fernandez Revuelta), Kubos lyderio Fidelio Kastro (Fidel Castro) dukteriai;
• 1997 – Pietų Korėjos prezidentas Kim Jang Samas (Kim Young-Sam) suteikė malonę buvusiems prezidentams Čon Du Hvanui (Chun Doo Hwan) bei Ro De Vū (Roh Tae-Woo);
• 2001 – Afganistane prisaikdinta puštūno Hamido Karzajaus (Hamid Karzai) pereinamoji Vyriausybė.

• 1858 m. – Džiakomas Pučinis, Italų kompozitorius (m. 1924 m.).
• 1876 m. – Filippo Tommaso Emilio Marinetti, italų ideologas, poetas, redaktorius, svarbiausias futuristų judėjimo steigėjas XX a. pradžioje (m. 1944 m.).
• 1881 m. – Albertas Kviesis, Latvijos valstybės veikėjas, advokatas, trečiasis Latvijos prezidentas (m. 1944 m.).
• 1883 m. – Edgard Varèse, prancūzų kompozitorius^[3] (m. 1965 m.).
• 1892 m. – Lorensas Speris, vienas pirmųjų aviatorių, aviacinės technikos kūrėjų. Žinomas kaip autopiloto išradėjas (m. 1923 m.).
• 1894 m. – Borysas Liatošynskis, ukrainiečių kompozitorius, pedagogas. Ukrainiečių simfoninės muzikos pradininkas (m. 1968 m.).
• 1903 m. – Haldan Keffer Hartline, JAV fiziologas, 1967 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[4] (m. 1983 m.).
• 1940 m. – Brian Locking, britų rokenrolo grupės The Shadows narys 1962–1963 m.
• 1952 m. – Sandra Kalniete, Latvijos politikė.
• 1972 m. – Vanessa Chantal Paradis, Prancūzijos dainininkė, aktorė bei fotomodelis.
• 1980 m. – Devin Anderson, amerikiečių kompozitorius.
• 1981 m. – Haikelis Gemamdija, futbolininkas, Tuniso rinktinės ir CS Sfaxien klubo puolėjas.
• 1989 m. – Jordin Brianna Sparks, JAV dainininkė, dainų kūrėja, drabužių dizainerė ir modelis. Išgarsėjo 2007 m. laimėjusi šeštą American Idol sezoną.

• 1835 m. – Franz Paula von Schrank, vokiečių botanikas ir entomologas. Jėzuitų ordino narys. Pirmasis Miuncheno botanikos sodų direktorius (1809–1832 m.) (g. 1747 m.).
• 1882 m. – Leopoldas Arendsas, vokiečių stenografijos išradėjas (g. 1817 m.).
• 1931 m. – Jekabas Janševskis, latvių rašytojas, žurnalistas. Vienas žymiausių latvių prozininkų (g. 1885 m.).
• 1936 m. – Nikolajus Ostrovskis, rusų rašytojas, romano „Kaip grūdinosi plienas“ autorius^[5] (g. 1904 m.).
• 1969 m. – Jozefas fon Šternbergas, JAV kino režisierius, išgarsėjęs filmais su Marlena Dytrich (Marlene Dietrich) „Žydrasis angelas“, „Raudonoji imperatorienė“ ir „Šanchajaus ekspresas“^[6] (g. 1894 m.).
• 1989 m. – Samuelis Beketas, airių kilmės dramaturgas, rašęs angliškai ir prancūziškai, jo kūryboje dominuoja sąmonės srauto forma (g. 1906 m.).
• 1995 m. – James Edward Meade, 1977 m. Nobelio ekonomikos premijos laureatas^[7] (g. 1907 m.).