Kovo 9

• Jungtinė Karalystė – Valstybinė nerūkymo diena.

Domas – Dominyka – Dominykas – Klausgailas – Klausgailė – Klausilas – Klausilė – Klausutė – Klausutis – Klausvyda – Klausvydas – Pranė – Pranciška – Visgailė – Žyginta – Žygintas – Žygintė

• 1009 – Kvedlinburgo analuose pirmą kartą paminėta Lietuva šalia kitos vienodo statuso valstybės (Rusios) su nurodyta data VII. Id Martii (7-osios kovo idos) pagal ikigrigališką romėnų kalendorių, kai buvo nužudytas Šv. Brunonas Kverfurtietis. Istoriografijoje įvykiai dar datuojami vasario 14 d. bei vasario 23 d.;
• 1917 – Petrograde sudaryta Lietuvių Tautos Taryba, organizavusi pasitraukusių į Rusiją lietuvių politinių partijų ir grupių veiklą;
• 1996 – Kaune įkurta lietuviškos muzikos radijo stotis „Pūkas“;
• 1998 – Maskvoje Eimanto Nekrošiaus spektaklis „Hamletas“ pripažintas geriausiu Rusijoje 1997 m. užsienio spektakliu ir apdovanotas „Auksine kauke“;
• 1999 – Lietuva ir Ispanija pasirašė bevizio režimo sutartį;
• 2002 – Marijampolėje įkurtas pirmasis Suvalkijoje Turizmo centras;
• 2008 – Grupė Mango atliko paskutinį koncertą „Šiaulių arenoje“.

• 1760 m. – Antanas Strazdas, lietuvių dvasininkas ir poetas (m. 1833 m.).
• 1810 m. – Stanislovas Kerbedis, Lietuvos tiltų inžinierius (m. 1899 m.).
• 1850 m. – Juozapas Montvila, Lietuvos visuomenės veikėjas, verslininkas, bankininkas, filantropas, daugelio sakralinių bei kitokių pastatų statybos Lietuvoje iniciatorius (m. 1911 m.).
• 1898 m. – Kostas Kanauka, Lietuvos veterinarijos gydytojas, veterinarijos daktaras (m. 1976 m.).
• 1903 m. – Adolfas Raulinaitis, pedagogas, kalbininkas, poetas, dramaturgas, istorikas, visuomenės veikėjas (m. 1987 m.).
• 1911 m. – Klara Rokomor, litvakų kilmės elektroninės muzikos atlikėja (m. 1998 m.).
• 1917 m. – Algirdas Julius Greimas, lietuvių kalbininkas, semiotikas, mitologijos tyrinėtojas, eseistas. Priskiriamas prie žymiausių šiuolaikinės semiotikos atstovų. Lietuvis, nuo 1965 m. gyvenęs Paryžiuje ir vadovavęs semiolingvistinių tyrimų grupei bei specialiam seminarui, kurio pagrindu susiformavo garsi Paryžiaus semiotikos mokykla. Struktūrinės semantikos pagrindu sukūrė teksto semiotikos teoriją (m. 1992 m.).
• 1924 m.:
  • Vytautas Galinis, Lietuvos literatūros tyrinėtojas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras (m. 1999 m.).
  • Marija Matušakaitė, Lietuvos dailėtyrininkė, architektė, drabužių dizainerė, humanitarinių mokslų daktarė (m. 2016 m.).
• 1929 m. – Adolfas Lasys, Lietuvos statybinių medžiagų technologas, technologijos mokslų daktaras (m. 1996 m.).
• 1933 m. – Algirdas Jonas Aleksis Žemaitis, Lietuvos diplomatas, ekonomistas, visuomenininkas.^[1].
• 1934 m. – Darius Lapinskas, Lietuvos kompozitorius, dirigentas.
• 1939 m.:
  • Mykolas Michelbertas, Lietuvos archeologas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras.
  • Antanas Žukauskas, Lietuvos dailininkas, skulptorius, kultūros ir meno veikėjas (m. 2022 m.).
• 1941 m.:
  • Alfredas Kleinaitis, JAV futbolininkas, tarptautinės kategorijos futbolo teisėjas, lietuvių išeivijos sporto veikėjas.
  • Stasys Vaitekūnas, geografas, profesorius, habilituotas daktaras.
• 1943 m.:
  • Algirdas Bosas, Lietuvos skulptorius.
  • Gintaras Dikčius, lietuvių fizikas, gamtos mokslų daktaras.
• 1945 m.:
  • Aldona Keturakienė-Sabaliauskaitė, Lietuvos keramikė.
  • Vytautas Juzikėnas, Lietuvos skulptorius (m. 1984 m.).
• 1946 m. – Sezontijus Ponyčius, Lietuvos, Zarasų rajono ir Visagino politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1948 m.:
  • Alfredas Pekeliūnas, Lietuvos ir Panevėžio rajono politinis bei visuomenės veikėjas, Lietuvos Respublikos Seimo narys (nuo 2004 m. lapkričio 15 d.).
  • Algirdas Balčytis, Lietuvos ir Šilutės rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Jonas Bosas, pedagogas, Lietuvos ir Radviliškio rajono politinis veikėjas.
  • Povilas Ivinskis, Lietuvos zoologas, biomedicinos mokslų daktaras.
  • Stefa Stonienė-Peleniūtė, muzikos mokytoja ir chorvedė.
• 1949 m. – Valentina Norvilienė, gydytoja, Lietuvos ir Kretingos rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1953 m.:
  • Rimantas Kazimieras Kačinskas, architektas, Šiaulių miesto politinis ir visuomenės veikėjas (m. 2008 m.).
  • Sabina Mikulionienė, Lietuvos zootechnikė, biomedicinos mokslų daktarė.
• 1956 m. – Sergejus Larinas, Lietuvos dainininkas (tenoras) (m. 2008 m.).
• 1959 m. – Aldona Čeikauskienė, Lietuvos pedagogė, Kalvarijos savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja.
• 1960 m. – Stanislavas Lebedis, Lietuvos ir Šalčininkų rajono visuomenės bei politinis veikėjas.
• 1962 m. – Jonas Sadovskis, Lietuvos ir Trakų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1967 m. – Rolandas Kripaitis, pedagogas, Lietuvos ir Pasvalio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1972 m. – Andrius Navickas, žurnalistas, internetinio naujienų portalo Bernardinai.lt vyr. redaktorius, religijotyrininkas.
• 1974 m. – Audrius Danusevičius, Lietuvos krepšininkas, rungtyniaujantis NKL, Joniškio „Delikateso“ komandoje.
• 1980 m. – Julius Žėkas, jaunasis lietuvių poetas ir prozininkas.

• 1908 m. – Kazimieras Jaunius, teologas, lietuvių kalbos tyrinėtojas (g. 1848 m.).
• 1939 m. – Liudvikas Abramovičius, lenkų žurnalistas, Lietuvos kultūros istorikas (g. 1879 m.).
• 1952 m. – Vaclovas Janavičius, Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas (g. 1887 m.).
• 1961 m. – Adolfas Šapoka, lietuvių istorikas, vienas 1936 m. veikalo „Lietuvos istorija“ autorių ir redaktorius (g. 1906 m.).
• 1962 m. – Kostas Kubilinskas, vaikų poetas, KGB bendradarbis (g. 1923 m.).
• 1965 m. – Kazys Boruta, lietuvių rašytojas, jaunystėje – politinis veikėjas (g. 1905 m.).
• 1996 m. – Vytautas Blažys, Lietuvos dainininkas baritonas, kultūros veikėjas (g. 1927 m.).
• 1999 m.:
  • Elena Jakutytė, Lietuvos grafikė (g. 1911 m.).
  • Mykolas Jankauskas, Lietuvos miškininkas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras (g. 1905 m.).
• 2009 m.:
  • Leonidas Muraška, Lietuvos dainininkas (bosas) (g. 1924 m.).
  • Nadežda Kazakauskienė, choro dirigentė ir pedagogė (g. 1926 m.).
• 2024 m.:
  • Antanas Bagdonavičius, Lietuvos irkluotojas (g. 1938 m.).^[2]
  • Irena Teresė Daukšaitė-Guobienė, Lietuvos grafikė, dizainerė (g. 1942 m.).^[3]

• 1923 m. – profesorius Edvardas Ramanauskas, Vilniaus Universiteto Chemijos fakulteto dekanas (g. 1888 m.).

• 1074 – popiežius Grigalius VII paskelbė, jog visi vedę katalikų kunigai bus atskirti nuo bažnyčios;
• 1796 – Napoleonas Bonapartas vedė karininko našlę Žozefiną de Boarnė;
• 1916 – Vokietija paskelbė karą Portugalijai, kuri prieš tai areštavo šalies uostuose stovėjusius Vokietijos laivus;
• 1945 – Antrasis pasaulinis karas: JAV subombardavo Tokiją B-29 bombomis (napalmas); žuvo 80 000 civilių.
• 1959 – bendrovė „Mattel“ pristatė lėlę Barbę, kuri vėliau tapo bene populiariausia lėle pasaulyje.

• 1454 m. – Amerigas Vespučis, italų jūrininkas ir geografas, kurio vardu pavadinta Amerika. Tarnaudamas Ispanijos, o vėliau Portugalijos ir vėl Ispanijos karaliui atliko 4 keliones į Naująjį Pasaulį (m. 1512 m.).
• 1743 m. – Johann Kaspar Füssli, šveicarų dailininkas ir entomologas (m. 1786 m.).
• 1814 m. – Tarasas Hryhorovyčius Ševčenka, ukrainiečių poetas, dailininkas, rašytojas (m. 1861 m.).
• 1861 m. – Frankas Levinsonas-Lesingas, rusų geologas, petrografas (m. 1939 m.).
• 1890 m. – VIačeslavas Michailovičius Molotovas, sovietinis politinis veikėjas, Socialistinio darbo didvyris (1943 m.), Sovietų Sąjungos vyriausybės vadovas (1930–1941 m.) ir užsienio reikalų ministras (1939–1949, 1953–1956 m.). XX a. 6-me dešimtmetyje iš aktyvios politinės veiklos jį išstūmė N. Chruščiovas.
• 1923 m. – Walter Kohn, 1998 m. Nobelio chemijos premijos laureatas^[4].
• 1934 m. – Jurijus Gagarinas, rusų kosmonautas, 1961 m. balandžio 12 d. apskriejęs Žemę kosminiu laivu „Vostok“ ir tapęs pirmuoju žmogumi, pakilusiu į kosmosą (m. 1968 m.).
• 1936 m. – Thomas Joseph Sestak, amerikiečių futbolo žaidėjas^[5] (m. 1987 m.).
• 1943 m.:
  • Robert James (Bobby) Fischer, JAV šachmatininkas, 1972–1975 m. – šachmatų pasaulio čempionas (m. 2008 m.).
  • Volfas Singeris, fiziologas, vienas žymiausių smegenų veiklos tyrinėtojų Vokietijoje.
• 1950 m. – Zbigniew Ćwiąkalski, lenkų teisininkas, advokatas, nuo 2007 m. iki 2009 m. Lenkijos teisingumo ministras ir generalinis prokuroras.
• 1958 m. – Hansas Steisi, Nyderlandų lenktynininkas, Dakaro ralio nugalėtojas. 1991 ir 1992 m. laimėjo Olandijos ralio čempionatą Mitsubishi Galant VR4 automobiliu, 1997 ir 2001 m. Subaru Impreza automobiliu. Dalyvavo įvairiuose kituose Europos raliuose.
• 1960 m. – Željko Obradovičius, Serbijos krepšinio treneris, šiuo metu vadovaujantis Atėnų „Panathinaikos“ komandai. Vienas tituluočiausių Europos krepšinio trenerių.
• 1965 m. – Antonio Saca, Salvadoro prezidentas nuo 2004 m. birželio 1 d. iki 2009 m. birželio 1 d.
• 1968 m. – Chorchė Luisas Larionda Pietrafesa, Urugvajaus futbolo teisėjas, tarptautinėms varžyboms teisėjaujantis nuo 1998 m. Tai labai patyręs teisėjas, teisėjaujantis pasaulio futbolo čempionatuose ir jų atrankose, Copa Libertadores, Copa America čempionatuose, Urugvajaus lygoje. Nepaisant to, jis vertinamas labai prieštaringai.
• 1970 m. – Shannon Christopher Leto, amerikiečių būgnininkas, kartu su savo broliu Jared Leto grojantis grupėje „30 Seconds to Mars“. Taip pat kartais vaidina filmuose.
• 1975 m. – Chuanas Sebastianas Veronas, garsus Argentinos futbolininkas, bebaigiantis karjerą Argentinos Estudiantes de La Plata klube. Ilgametis rinktinės žaidėjas. Italijos pilietis.
• 1980 m. – Chingy, JAV (afroamerikiečių) hip – hop muzikos atlikėjas.
• 1983 m. – Clint Drew Dempsey, futbolininkas, JAV rinktinės ir Fulham FC klubo saugas.
• 1987 m. – Bow Wow, JAV repo stiliaus atlikėjas ir aktorius.

• 1860 – Pofrfirijus Bachmetjevas, rusų fizikas išradėjas ir biologas eksperimentatorius;
• 1978 – Neil Lucas, Australijos futbolininkas.

• 1661 m. – Jules Mazarin, italų kardinolas, diplomatas ir politikas, nuo 1642 iki 1661 Prancūzijos ministras pirmininkas (g. 1602 m.).
• 1888 m. – Vilhelmas I, Prūsijos karalius ir nuo 1871 m. Vokietijos imperatorius (g. 1797 m.).
• 1895 m. – Leopold von Sacher-Masoch, rašytojas^[6] (g. 1836 m.).
• 1897 m. – Džamalas al Dinas al Afganis, iraniečių politinis aktyvistas, religinis reformatorius, žurnalistas (g. 1838 m.).^[7]
• 1969 m. – Janis Luoja, latvių kalbininkas (g. 1896 m.).
• 1974 m. – Earl Wilbur Sutherland, Jr., 1971 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[8] (g. 1915 m.).
• 1981 m. – Maksas Delbriukas, vokiečių kilmės JAV fizikas, genetikas, virusologas, Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas (g. 1906 m.).
• 1982 m. – Leonidas Utiosovas, rusų ir sovietinis estrados artistas, dainininkas ir kino aktorius, orkestro vadovas.
• 1983 m. – Ulf von Euler, švedų fiziologas, 1970 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[8] (g. 1905 m.).
• 1994 m. – Henry Charles Bukowski, JAV buvo vokiečių kilmės JAV poetas, romanų ir trumpų istorijų rašytojas (g. 1920 m.).
• 1995 m. – Edward Bernays, viešųjų ryšių specialistas ir vienas šios srities pradininkų. Savo kampanijose jis pirmasis pradėjo naudoti psichologiją ir kitus socialinius mokslus (g. 1891 m.).
• 2019 m.:
  • Jed Allan, amerikiečių aktorius (g. 1935 m.).
  • Vladimir Etush, rusų kino aktorius (g. 1922 m.).
• 2021 m. – Džeimsas Levainas, JAV dirigentas, pianistas (g. 1943 m.).

• 1997 m. – Notorious B.I.G., amerikiečių reperis (g. 1972).