Latvijos vėliava – stačiakampė, padalinta į tris horizontalias juostas (2:1:2): viršutinė ir apatinė vienodo pločio raudonos, vidurinė (dvigubai siauresnė nei raudona juosta) – balta.

Latvijos vėliava. Proporcijos 1:2

Istorija

redaguoti

Pirmą kartą raudona – balta – raudona vėliava minima Ditleb von Alnpeke Eiliuotoje Livonijos kronikoje, kuri datuojama XIII a. antrąja puse. Manoma, jog tokia vėliava yra viena iš seniausių šiuo metu naudojamų vėliavų pasaulyje. Dabartinės formos ir spalvų (specifinė tamsiai raudona spalva) vėliavą 1917 m. pasiūlė latvių dailininkas Ansis Cyrulis (Cīrulis).

Oficialiai valstybine vėliava paskelbta 1921 m. birželio 15 d. parlamento nutarimu.

Legenda pasakoja, kad vienos latgalių genties kovos metu mirtinai sužeistas karo vadas buvo įvyniotas į baltą audeklą, kuris permirko nuo jo kraujo. Kariai pakėlė šį kruviną audeklą kaip savo vėliavą, ji įkvėpė narsuolius mūšyje ir padėjo iškovoti pergalę[1].

Struktūra

redaguoti
 

Spalvos ir simbolika

redaguoti

Raudona spalva simbolizuoja kraują, o balta – tokias vertybes kaip laisvė, teisė, teisingumas.

        Pantone spalvų sistemoje: Pantone 201 C; RGB spalvų sistemoje: Raudona – 157, 34, 53.

        Pantone spalvų sistemoje: Balta – nėra; RGB spalvų sistemoje: Balta – 255, 255, 255.

Panašios vėliavos

redaguoti
Vėliava Šalis Skirtumai
  Austrijos vėliava Skiriasi proporcijos ir spalvos

Išnašos

redaguoti