Milanas Kundera (ček. Milan Kundera; 1929 m. balandžio 1 d. Brno, Čekoslovakijoje2023 m. liepos 11 d. Paryžiuje, Prancūzijoje[1]) – čekų prozininkas, dramaturgas, poetas, eseistas.

Milan Kundera 1980 metais

Gyvenimas

redaguoti

Milan Kundera gimė 1929 m. balandžio 1 d. Brno, Čekoslovakijoje. Gimė inteligentų šeimoje, jo tėvas – Ludvík Kundera (1891–1971), buvo žymus čekų muzikologas ir pianistas, kompozitoriaus Leoš Janáček mokinys. Jis dėstė Brno universitete, buvo Brno muzikos akademijos vadovas (1984–1961). Nuo pat vaikystės Milan Kundera su tėvo pagalba mokėsi skambinti pianinu.

M. Kundera pirmus eilėraščius sukūrė dar besimokydamas vidurinėje mokykloje. Po Antrojo pasaulinio karo rašytojas dirbo prekeiviu ir džiazo muzikantu. Vėliau įstojo į Prahos Karolio universitetą, kur studijavo muzikologiją, režisūrą ir literatūrą bei estetiką, kas turėjo nemažai įtakos jo kūrybai.

1948 m. M. Kundera, kaip ir daugelis to meto intelektualų, entuziastingai įstojo į komunistų partiją, tačiau 1950 m. buvo išmestas iš jos, nuo 1956 m. iki 1970 m. vėl priimtas.

1952 m. M. Kundera baigė universitetą ir tapo Prahos Menų akademijos Filmų fakulteto asistentu, o vėliau profesoriumi. Rašytojas ten dėstė pasaulio literatūrą. Tuo metu M. Kundera parašė daug eilėraščių, esė ir dramų. Prisijungė prie literatūrinių žurnalų Literarni Noviny ir Listy redakcijų.

Šeštajame dešimtmetyje M. Kundera dirbo vertėju, taip pat rašė esė ir dramas teatrui. Po 1968 m. sovietų invazijos, balandžio 21 d. M. Kundera neteko dėstytojo darbo, jo knygos buvo uždraustos visoje šalyje, nes rašytojas priklausė Prahos pavasario pasipriešinimo judėjimui. 1970 m. rašytojui uždrausta leisti knygas.

1975 m. M. Kundera tapo profesoriumi Reno universitete (Prancūzija). 1979 m., dėl knygos Juoko ir užmaršties knyga neteko Čekoslovakijos pilietybės, o 1981 m. M. Kundera gavo Prancūzijos pilietybę. Rašytojo romanai buvo uždrausti ir tuometinėje Sovietų Sąjungoje. Iki 1985 m. rašytojas interviu duodavo tik raštu.

Rašytojas su žmona iki mirties gyveno Paryžiuje.

Pirmoji rašytojo knyga buvo išleista 1953 m. Rašytojas pripažinimą pelnė ne poezijos rinktinėmis, kurias buvo išleidęs anksčiau, bet trumpų istorijų rinkiniu, kuris buvo pavadintas Juokingos meilės (parašytas 1958–1968 m.).

Rašytojo pirmasis romanas Pokštas (1967 m.), pasakoja apie stalinizmą.

Romanas – Gyvenimas yra kitur buvo išleistas 1973 m. Paryžiuje.

1986 metais M. Kundera išleido pirmą knygą prancūzų kalba – L’Art du Roman (Romano menas).

1984 m. išleido romaną Nepakeliama būties lengvybė, laikomu jo garsiausiu darbu. Knygoje gilinamasi į čekų kilmės porelės gyvenimą, iškylančius sunkumus tuometinėje sovietinėje valstybėje. 1988 m. amerikiečių režisierius Philip Kaufman pastatė filmą pagal šią knygą.

1990 m. autorius išleido knygą Nemirtingumas, kuri laikoma labiau kosmopolitiška nei prieš tai jo buvusios knygos. Knygoje daugiau vietos suteikiama filosofinėms, o ne politinėms temoms, kas pasikartoja jo vėliau išleistose knygose.

Bibliografija

redaguoti

Svarbiausi kūriniai:

  • Pokštas (Žert) (1967)
  • Gyvenimas yra kitur (Život je jinde) (1969)
  • Atsisveikinimo valsas (Valčík na rozloučenou) (1972)
  • Juokingos meilės (Kniha smíchu a zapomnění) (1978)
  • Nepakeliama būties lengvybė (Nesnesitelná lehkost bytí) (1984)
  • Nemirtingumas (Nesmrtelnost) (1990)
  • Lėtumas (La Lenteur) (1995)
  • Tapatumas (L'Identité) (1998)
  • Nežinomybė (L'Ignorance) (2000)

Apdovanojimai

redaguoti
  • 1985 m. M. Kundera gavo Jeruzalės apdovanojimą.
  • 2001 m. M. Kundera už savo kūrybą gavo Didžiąją Prancūzijos Akademijos literatūros premiją.

Šaltiniai

redaguoti
  1. Kottasová, Ivana (2023-07-12). „Milan Kundera, reclusive literary giant and author of ‘The Unbearable Lightness of Being,’ dies“. CNN (anglų). Nuoroda tikrinta 2023-07-12.

Nuorodos

redaguoti

Vikicitatos

 
Wikiquote logo