Pergalės viršukalnė

1895 m. švedų keliautojas Svenas Gedinas, pirmasis iš europiečių pamatė ir beveik tiksliai išmatavo viršukalnės aukštį − 7320 m.

1943 m. buvo nustatyta, kad viršukalnė 500 m aukštesnė už Chan Tengri viršukalnę ir netrukus, pergalės proga II Pasauliniame kare, buvo pavadinta Pergalės viršukalne.

Aktyviausias kopimo į Pergalės viršukalnę sezonas trunka šiek tiek daugiau nei mėnesį − nuo liepos vidurio iki rugpjūčio pabaigos. Šis kraštas mažiau civilizuotas ir ne taip gerai pritaikytas turistams − sudėtingas susisiekimas, į Pergalės link vedančią bazinę stovyklą galima patekti tik sraigtasparniu ar pėsčiomis. Dėl šios priežasties į Pergalę kopia mažiau keliautojų ir alpinistų nei į Himalajų kalnų viršukalnes.

2005 m. rugpjūčio 15 d. į Pergalės viršukalnę įkopė du Lietuvos alpinistai Audrius Peseckas ir Miroslavas Vysockis. Alpinistai į viršukalnę kopė klasikiniu maršrutu iš Kirgizijos, kuris laikomas saugiausiu ir paprasčiausiu. Iki tol į Pergalės viršukalnę buvo įkopęs tik vienas lietuvis − Dainius Makauskas. Dar dviem lietuviams 1997 m. ekspedicija į šią viršūnę baigėsi tragiškai − jie dingo be žinios.

Į Pergalės viršukalnę pirmą kartą alpinistai įkopė 1956 m.

• Pergalės viršukalnė Archyvuota kopija 2011-04-24 iš Wayback Machine projekto. (anglų k.)