Vasario 10

• „Naminukų“ diena – namuose negalima užmušti jokių vabzdžių, tarakonų, netgi blakių ar svirplių, kad neužrūstintum „naminuko“;
• Tarptautinė saugaus interneto diena.

Aušra – Eiva – Elvyra – Elvyras – Gabrielius – Girvilas – Girvilė – Girvyda – Girvydas – Scholastika – Skolastika – Skolė – Vydgailė – Gabrielė

• 1506 – Moldovos valdovas Bogdanas III pasirašė taikos sutartį su Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu ir Lenkijos karaliumi Aleksandru;
• 1864 – Suimtas paskutinis Lietuvos provincijos vyriausiasis sukilėlių vadas Konstantinas Kalinauskas ir po mėnesio pakartas;
• 1915 – JAV sudaryta Lietuvių tautos taryba;
• 1925 – Pasirašyta Lietuvos ir Vokietijos sutartis dėl gyventojų optacijos. Klaipėdos krašto gyventojams suteikta teisė optuoti Vokietijos pilietybę ir išvykti į Vokietiją. Pilietybę pasirinko 10 % gyventojų (apie 13 tūkst. žmonių);
• 1940 – Pirmoji masinė gyventojų deportacija į Sibirą iš 1939 m. rugsėjo 17 d. SSRS okupuotos Lietuvos teritorijos dalies.
• 1949 – Minaičių kaime (Radviliškio raj.) prasidėjo visos Lietuvos partizanų apygardų atstovų suvažiavimas;
• 1990 – Algimantas Čekuolis Kremliuje įteikė JAV valstybės sekretoriui Džordžui Beikeriui (George Baker) Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio memorandumą dėl Baltijos šalių nepriklausomybės;
• 1993 – kandidatas į prezidentus Stasys Lozoraitis paskelbė Politinės santarvės aktą, kuriuo visos politinės partijos buvo kviečiamos susitarti dėl plačios koalicijos vyriausybės sudarymo;
• 2004 – Kėdainių rotušė – viena iš trijų autentiškiausių Lietuvoje išlikusių senųjų rotušių – pradėjo savo 350 metų paminėjimo renginius;
• 2007 – Kretingos raj. Petras Savickis pasiekė Lietuvos svarsčio (16 kg) rovimo rekordą [1] per vieną val. (1668 kartus).

• 1758 m. – Johanas Andrius Lobenveinas, Lietuvos gydytojas anatomas, medicinos daktaras (m. 1820 m.).
• 1848 m. – Bogdanas Oginskis, novatorius, mecenatas; pagal kilmę – kunigaikštis, kilęs iš Lietuvos kunigaikščių Oginskių giminės, Mykolo Kleopo Oginskio anūkas, Irenėjaus Oginskio sūnus, Mykolo Oginskio brolis, Rietavo dvaro savininkas (m. 1909 m.).
• 1876 m. – Pranas Vaičaitis, lietuvių poetas, vertėjas, teisininkas (m. 1901 m.).
• 1885 m. – Baltrus Atkočiūnas, Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas, gydytojas (m. 1974 m.).
• 1905 m. – Enrikas Kiškis, muzikos pedagogas, chorvedys, kompozitorius (m. 1957 m.).
• 1906 m. – Stasys Antanas Bačkis, Lietuvos diplomatas, publicistas (m. 1999 m.).
• 1908 m.:
  • Aleksas Šimkūnas, aktorius (m. 1964 m.).
  • Kazys Jakubėnas, Lietuvos rašytojas, vertėjas, pasipriešinimo dalyvis (m. 1950 m.).
• 1911 m. – Antanas Dambrauskas, Lietuvos vertėjas, rašytojas (m. 1995 m.).
• 1923 m.:
  • Balys Balčiūnas, Lietuvos veterinarijos gydytojas, biomedicinos mokslų daktaras (m. 2009 m.).
  • Edmundas Jasiūnas, Lietuvos inžinierius, lakūnas, JAV lietuvių visuomenės veikėjas (m. 2007 m.).
• 1926 m. – Donius Remys, žemaičių poetas, vertėjas.
• 1927 m. – Alma Adamkienė, lietuvių filantropė, visuomenės veikėja, LR Prezidento Valdo Adamkaus] žmona, buvusi pirmoji šalies dama (m. 2023 m.).
• 1929 m. – Henrikas Kurauskas, Lietuvos kino ir teatro aktorius (m. 1993 m.).
• 1931 m. – Jonas Kastytis Matulionis, SJ, Lietuvos kunigas, dainininkas (tenoras), pasipriešinimo tarybiniam okupaciniam režimui dalyvis, jėzuitas.
• 1932 m. – Tomas Sakalauskas, žurnalistas, eseistas ir menotyrininkas.
• 1933 m.:
  • Juozas Deltuva, Lietuvos statybinių medžiagų technologas, technologijos mokslų daktaras.
  • Vytautas Zambacevičius, vadybininkas, Lietuvos ir Alytaus miesto politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1937 m. – Žyginta Barauskienė-Zavadskytė, choro dirigentė ir pedagogė.
• 1938 m. – Algirdas Čiučelis, matematikas, Lietuvos mokslo, politinis ir visuomenės veikėjas (m. 2008 m.).
• 1946 m. – Vladimiras Gražulis, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1951 m. – Violeta Gaidamavičiūtė-Kisielienė, Lietuvos grafikė.
• 1955 m. – Birutė Smalienė, pedagogė, Lietuvos ir Ignalinos rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1957 m. – Laima Rudienė, gydytoja, Lietuvos ir Kaišiadorių rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1958 m. – Stasys Šedbaras, teisininkas, Lietuvos ir Vilniaus miesto politinis veikėjas, teisės pedagogas, buvęs teisėjas, advokatas, seimo narys.
• 1961 m.:
  • Algirdas Janutas, Lietuvos dainininkas (tenoras).
  • Viktor Golovač, Lietuvos ir Trakų rajono politinis, sporto bei visuomenės veikėjas.
• 1963 m.:
  • Aras Lukšas, Lietuvos žurnalistas, redaktorius (m. 2023 m.).
  • Arvydas Vyšniauskas, inžinierius energetikas, Lietuvos profsąjungų ir politinis veikėjas
• 1965 m.:
  • Marius Jonutis, Lietuvos dailininkas.
  • Nomeda Marčėnaitė, Lietuvos dailininkė keramikė, televizijos laidų vedėja.
  • Sigitas Parulskis, poetas, eseistas, dramaturgas, kritikas.
• 1966 m. – Rimantas Užuotas, pedagogas, Lietuvos ir Pasvalio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1980 m. – Jurga Šeduikytė, Lietuvos dainininkė ir muzikos kūrėja.
• 1985 m. – Jonas Mačiulis, Lietuvos krepšininkas, rungtyniaujantis Milano „Armani Jeans“ komandoje.
• 1988 m. – Lina Gurina, dainininkė (sopranas), „Dainų dainelės“ laureatė, įvairių konkursų laimėtoja.

• 1706 – Kazimieras Vazgirdas (Vizgirdas), dramaturgas, Kražių kolegijos rektorius, Vilniaus universiteto teologijos fakulteto dekanas;
• 1925 – Donius Remys, žemaičių poetas, vertėjas;
• 1942 – Antanas Adomėnas (Jonas van Reenanas), istorikas, žurnalistas.
• 1975 - Kristina Sliesoraitienė, tarptautinės klasės šokėja, Lietuvos čempionė, pedagogė.

• 1452 m. – Boleslovas Švitrigaila, Lietuvos didysis kunigaikštis (1430–1432 m.). Lietuvos politikoje aktyviai reiškėsi nuo XIV a. paskutiniojo dešimtmečio iki savo mirties (g. 1370 m.).
• 1631 m. – Jonas Karolis Bialozoras, panegirikų autorius (g. 1596 m.).
• 1892 m. – Jonas Vytautas Emanuelis Juozapas Tiškevičius, Lietuvos bajoras, didikas, Lelijos herbo grafas, 1861 m. gegužės 8 d. Rusijos imperatorius jam ir broliams iš naujo patvirtino grafo titulą (g. 1831 m.).
• 1964 m. – Stasys Leskaitis-Ivošiškis, Lietuvos ir JAV žurnalistas bei rašytojas (g. 1902 m.).
• 1969 m. – Jonas Kardelis, Lietuvos žurnalistas, visuomenės ir politinis veikėjas (g. 1893 m.).
• 1977 m. – Stasys Krasauskas, Lietuvos dailininkas, Grafikas (g. 1929 m.).
• 1980 m. – Kostas Gaubis, vargonininkas ir chorvedys (g. 1902 m.).
• 1990 m. – Elena Bindokaitė-Kernauskienė, aktorė (g. 1899 m.).
• 1997 m. – Vanda Daugirdaitė-Sruogienė, istorikė, pedagogė, visuomenės veikėja. Balio Sruogos žmona (g. 1899 m.).
• 2021 m.:
  • Algirdas Blažys, Lietuvos ir Panevėžio miesto politinis bei visuomenės veikėjas (g. 1935 m.).
  • Ignas Misiūra-Tumanovas, Lietuvos dainininkas (bosas–baritonas) (g. 1963 m.).

• 1678 – Samuelis Leskis, jėzuitas, Varnių jėzuitų misijos viršininkas 1647–1649 m. (g. 1611).

• 1258 – Mongolai įsiveržė į Bagdadą. Sudegino miestą, nužudė apie 10 000 gyventojų;
• 1763 – Prancūzų ir Indėnų karas: 1763 Paryžiaus taika baigia karą ir Prancūzija atsisakė Kanados Didžiosios Britanijos naudai. Ta pačia sutartimi baigtas ir Septynerių metų karas;
• 1814 – Įvyko Šampobero mūšis;
• 1841 – Įsigaliojo Sąjungos aktas, susivienijęs Aukštutinę ir Žemutinę Kanadas;
• 1846 – Daugybė mormonų pradėjo migraciją į vakarus iš Nauvoo (Ilinojus);
• 1857 – Rusijos imperatorius Aleksandras II išleido įsaką, kuriuo nutarta pradėti geležinkelių statybą Rusijoje;
• 1863 – Alansonas Kreinas (Alanson Crane) užpatentavo gesintuvą;
• 1925 – Latvijoje vyko gyventojų surašymas;
• 1931 – Naujasis Delis tapo Indijos sostine;
• 1940 – Kino ekranuose debiutavo katinas Tomas ir peliukas Džeris;
• 1990 – Pietų Afrikos prezidentas F. V. de Klerkas (F.W. de Klerk) paskelbia apie tai, kad Nelsonas Mandela bus paleistas;
• 1993 – prasidėjo pirmasis istorijoje Romos popiežiaus vizitas islamo šalyje – Sudane;
• 1996 – Kompiuteris „Deep Blue“ pirmą kartą nugalėjo Garį Kasparovą;
• 2009 – Žemės orbitoje susidūrė dirbtiniai palydovai Iridium 33 ir Kosmos-2251 (žr. 2009 palydovų susidūrimas).

• 1861 m. – Šarlis van Lerbergas, Belgijos rašytojas, filosofijos daktaras. Rašė prancūzų kalba (m. 1907 m.).
• 1893 m. – Jimmy Durante, amerikiečių dainininkas, aktorius, komikas (m. 1980 m.).
• 1894 m. – Jakovas Iljičius Frenkelis, žymus sovietų Rusijos fizikas teoretikas, daug prisidėjęs prie įvairių fizikos sričių plėtojimo (m. 1952 m.).
• 1897 m. – John Franklin Enders, 1954 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[1] (m. 1985 m.).
• 1898 m.:
  • Bertoldas Brechtas, vokiečių rašytojas, teatro kritikas, režisierius (m. 1956 m.).
  • Bertolt Brecht, vokiečių rašytojas ir dramaturgas^[2] (m. 1956 m.).
• 1902 m. – Walter Houser Brattain, amerikiečių fizikas, Nobelio premijos laureatas^[3] (m. 1987 m.).
• 1911 m. – Mstislavas Keldyšas, tarybinis mokslininkas, TSRS Mokslų akademijos narys (nuo 1946 m.), 1961–1974 m. – TSRS Mokslų akademijos prezidentas. Triskart Tarybų Sąjungos didvyris (1956, 1961, 1971). Pagrindiniai M. Keldyšo moksliniai pasiekimai buvo matematikos, mechanikos ir aerodinamikos srityje (m. 1978 m.).
• 1912 m. – Walther Fürst, vokiečių teisininkas, teisėjas, buvęs Vokietijos Federalinio Administracinio teismo (BVerwG) vicepirmininkas, vėliau – ir pirmininkas (m. 2009 m.).
• 1915 m. – Konstantinas Karulis, latvių kalbininkas (m. 1997 m.).
• 1942 m. – Anatolijus Gorbunovas, Latvijos politikas.
• 1962 m. – Cliff Burton, amerikiečių muzikantas (Metallica)^[4] (m. 1986 m.).
• 1976 m. – Karlosas Chimenesas, Ispanijos krepšininkas, rungtyniaujantis Malagos „Unicaja“ komandoje. Buvęs Ispanijos nacionalinės vyrų krepšinio rinktinės kapitonas.
• 1977 m.:
  • Rosanna Tavarez, Jungtinių Amerikos Valstijų dainininkė, aktorė, šokėja ir televizijos laidų vedėja bei pramogų pasaulio žurnalistė. Ji žinoma kaip jau iširusios merginų pop grupės Eden's Crush narė.
  • Salifas Alasanas Diao, Senegalo futbolininkas, rungtyniaujantis besiginančiojo saugo pozicijoje. Atstovauja Anglijos Premier League klubą Stoke City FC. Taip pat rungtyniavo Senegalo rinktinėje.
• 1980 m.:
  • César David Izturis, Venesuelos beisbolo žaidėjas^[5].
  • Stephen Tully, anglų futbolininkas^[6].
• 1982 m. – Justin Gatlin, amerikiečių lengvosios atletikos sprinteris. Jis buvo laikomas greičiausiu žmogumi pasaulyje, nuo tada kai pasiekė pasaulio rekordą 100 metrų bėgimo distancijoje ją įveikęs per 9,76 sekundės.

• 1846 – Čarlzas Beresfordas (Charles Beresford), Britų admirolas ir parlamento narys (m. 1919);
• 1890 – Borisas Pasternakas, poetas, 1958 m. Nobelio literatūros premijos laureatas (m. 1960);
• 1894 – Haroldas Makmilanas (Harold Macmillan), Jungtinės Karalystės premjerministras (m. 1986);
• 1897 – Džonas F. Endersas (John F. Enders), mokslininkas, 1954 m. fiziologijos ir medicinos Nobelio premijos laureatas (m. 1985);
• 1902 – Valteris Hauzeris Bretenas (Walter Houser Brattain), mokslininkas, 1956 m. Nobelio fizikos premijos laureatas (m. 1987);
• 1984 – Zaza Pachulia, gruzinų krepšininkas.

• 1162 m. – Balduinas III Jeruzalietis, Jeruzalės karalius, valdė nuo 1143 m. gruodžio 25 d. iki mirties (g. 1130 m.).
• 1755 m. – Šarlis Monteskjė, prancūzų filosofas, rašytojas, teisininkas, geografinės sociologijos mokyklos pradininkas (g. 1689 m.).
• 1829 m. – Leonas XII, buvo 252 – asis popiežius (g. 1760 m.).
• 1837 m. – Aleksandras Sergejevičius Puškinas, rusų romantizmo poetas ir rašytojas, laikomas geriausiu rusų poetu.^{[7][8][9][10]} ir modernios rusų literatūros pradininku.^[11][12] Jis taip pat rašė istorinę beletristiką. Jo kūrinys „Marija: rusiškos meilės istorija“ vaizduoja Rusiją valdant Jekaterinai II (g. 1799 m.).
• 1912 m. – Džozefas Listeris, žymus anglų chirurgas, labiausiai pagarsėjęs kaip antiseptinių priemonių išpopuliarintojas ligoninėse, ypač atliekant chirurgines procedūras Glazge (g. 1827 m.).
• 1923 m. – Vilhelmas Konradas Rentgenas, įžymus vokiečių fizikas eksperimentatorius, keleto Vokietijos universitetų profesorius. Pirmasis fizikas, gavęs Nobelio fizikos premiją (g. 1845 m.).
• 1939 m. – Pijus XI, 259-asis Romos katalikų popiežius. Popiežiumi išrinktas 1922 m. vasario 6 d (g. 1857 m.).
• 1962 m. – Eduard von Steiger, Šveicarijos prezidentas (g. 1881 m.).
• 1994 m. – Augustas Vossas, latvių tarybinis ir partinis veikėjas (g. 1919 m.).
• 2005 m. – Arturas Mileris, JAV dramaturgas, eseistas. Abstrakčiojo realizmo socialinės šeimos dramos kūrėjas (g. 1915 m.).
• 2014 m. – Širlė Džein Templ, populiariausia Amerikos vaikų aktorė, 1930 metais laimėjusi Oskarų apdovanojimą, stepo šokėja. Suaugusi tapo žymia diplomate. Po didžiulės šlovės 1934 m. miuzikle „Bright eyes“, ji išgarsėjo keliuose filmuose, tapo didžiule žvaigžde didžiosios depresijos metu. Vėliau ji tapo Jungtinių Amerikos Valstijų ambasadore ir diplomate (g. 1928 m.).
• 2021 m.:
  • Gertrūda Benzė, Vokietijos kalbininkė, daktarė (g. 1933 m.).
  • Laris Flintas, Larry Flynt Publications, leidžiančios virš dvidešimt žurnalų, savininkas ir vadovas (g. 1942 m.).
  • Tamazas Gamkrelidzė, Gruzijos kalbininkas, orientalistas, indoeuropeistas (g. 1929 m.).
• 2022 m. – Manuelis Eskivelis, Belizo politikas, du kartus (1984–1989 ir 1993–1998 m.) buvęs šalies ministras pirmininkas (g. 1940 m.).^[13]

• 1932 – Edgaras Volis (Edgar Wallace), britų rašytojas (g. 1875).