Aerodromas

Aerodromas (aero + graik. dromos - bėgimo vieta) — oro uosto dalis arba atskiras žemės arba vandens paviršiaus plotas, skirtas orlaiviams tūpti, kilti, manevruoti, stovėti ir aptarnauti. Aerodromams taip pat priskiriami lėktuvnešių kilimo tūpimo takai.

Aerodromai pagal paskirtį skirstomi į:

• civilinius (keleivinius, krovininius, sportinės aviacijos)
• karinius
• mišrius

Pagal aptarnaujamų lėktuvų tipus, aptarnaujamos teritorijos dydį ir dangos pobūdį aerodromai skistomi į klases.

Pagal kilimo tūpimo takų skaičių ir kryptis aerodromai gali būti:

• vienatakiai
• lygiagretūs
• susikertantys
• liestiniai
• tangentiniai

Svarbiausios aerodromo dalys:

• skridimo zona, kurią sudaro kilimo-tūpimo, riedėjimo takai, stovėjimo aikštelės, šoninės ir galinės saugos zonos.
• skraidymo zona (aerotorija) - virš aerodromo esanti oro erdvė.

Taip pat aerodrome gali būti angarai (ypač dažnai - kariniuose aerodromuose), skrydžių valdymo bokštas ir kita navigacijos įranga. Keleivių ir krovinių terminalai, orlaivių techninio aptarnavimo ir remonto įranga priskiriami oro uosto infrastruktūrai.

Kilimo tūpimo takas gali būti nuo 300-5000 m ilgio ir 10-100 m pločio. Kilimo-tūpimo takai pagal dangą skirstomi į:

• tvirtos dangos (betonas, gelžbetonis, asfaltbetonis, iš surenkamų metalinių plokščių)
• gruntinius (žolė, skalda, žvyras, gruntas, sutvirtintas rišamosiomis medžiagomis).

Kiekvienas aerodromo takas turi savo numerį, atitinkantį Žemės magnetinio lauko kursą, suapvalintą iki dešimčių ir padalintą iš 10. Jeigu takas pritaikytas kilti ir leistis abiem kryptimis, jo numeris susideda iš dviejų skaičių, besiskiriančių 180 laipsnių.

Oro uosto tūpimo-kilimo takas, prieigos, manevravimo zonos žymimos specialiais ženklais, panašiai, kaip žymimi ir automobilių keliai. Diagramoje pažymėtos šios zonos:

• Galinė saugumo zona (geltoni ševronai) skirta žemės paviršiaus apsaugai nuo lėktuvų reaktyvinių variklių išmetamų dujų srauto ir avarinio nusileidimo atveju - lėktuvo stabdymui. Jos danga yra minkšta, todėl lėktuvams stovėti joje draudžiama.
• Tako pradžia (baltos strėlės) - zona, skirta lėktuvams išvažiuoti į pakilimo zoną ar nuvažiuoti nuo jos, bet pradėti pakilimą joje draudžiama.
• Slenkstis (baltas zebras) žymi vietą, nuo kurios pradedama įsibėgėti kylant ar lėtuvas pilnai sustabdomas jam leidžiantis.
• Tako numeris žymi tako kryptį (90 laipsnių) ir padėtį, jeigu yra keli takai (L - kairysis, R - dešinysis).
• Nusileidimo zona (dvigubos juostos) - vieta įsibėgėjimui ar tūpimui.
• Taikinys (plačios juostos abiejose tako pusėse) - ženklas lakūnui, kurį stebėdamas jis idealiai tiksliai nustatytoje vietoje lėktuvo šasi paliečia taką.

Taip pat takai žymimi šviesos signalais, reikalingais naktį ar esant blogam matomumui, kurie gali mirksėti ar šviesti nuolat ir būna skirtingų spalvų. Tako slenkstis žymimas ištisine skersine žalios šviesos juosta, tako vidurys - baltos intensyvios šviesos juosta, tako pakraščiai žymimi geltona šviesa. Tako galuose įrengiami stulpai - 500-700 m ilgio šviestuvų juosta.

Civiliniai oro uostai privalo turėti sertifikatą, kurį vietinio susisiekimo oro uostams išduoda valstybinė aviacijos inspekcija, tarptautiniams - Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija (ICAO - International Civil Aviation Organization).

Pagal naudojimo trukmę skirstomi į nuolatinius ir laikinuosius, pagal dangą - į gruntinius ir dirbtinės dangos. Dirbtinės dangos aerodromai skirstomi pagal tūpimo-kilimo tako ilgį į 4 kategorijas nuo 1 iki 4 (1 kategorija - trumpiausias, 4- ilgiausias), pagal plotį į 5 kategorijas, žymimas raidėmis A, B, C, D, E. (A - siauriausias, E - plačiausias).

Pagal skrydžių pobūdį būna pritaikyti tūpti orientuojantis vizualiai ar pagal prietaisų rodmenis. Pagal tūpimą pagal prietaisus dar skirstomi į tris klases - A, B, C. A ir B klasės oro uostuose, atitinkamą įrangą turintys orlaiviai gali tūpti kai matomumas labai blogas, C klasės aerodromuose - visiško nematomumo sąlygomis.

Pagal įrengimą, naudojimo pobūdį skirstomi į pagrindinius, atsarginius, netikruosius (klaidinančius priešą). Pagal paskirtį - į nuolatinius bazinius, atsarginius, mokomuosius, specialiuosius (orlaiviams ir ginkluotei bandyti). Pagal techninius rodiklius, kilimo-tūpimo takų ilgį, dangą skirstomi į 3 klases. Pirmos kl. aerodrome bazuojama strateginė aviacija, 2-os kl. - taktinė aviacija, karinė transporto aviacija, 3-os kl. - pagalbinė aviacija, lėktuvai, kuriems užtenka įsibėgėti trumpo nuotolio, sraigtasparniai.

• Edvardso karo aviacijos bazė (JAV, ant išdžiūvusio Rodžerso ežero) - 12 100 m.
• Embraero oro uostas (Embraer, Brazilija) - 5967 m.
• Kamdo oro uostas ([[Tibetas, Kinija]]) - 5 500 m.
• Ramenskoje oro uostas (Ramenskoje, Rusija) - 5 402 m.
• Šigadzio oro uostas (Šigadzio, Kinija) - 5 000 m.
• Uljanovsko oro uostas (Uljanovskas, Rusija) - 5 000 m.
• Jupingtono oro uostas (Jupingtonas, PAR) - 4 900 m.

Lietuvoje priskaičiuojama apie keliasdešimt aerodromų.

• Zoknių aerodromas
• Kyviškių aerodromas
• Pajuosčio aerodromas
• Barysių aerodromas
• Kazlų Rūdos aerodromas
• Šilutės aerodromas

• Pociūnų aerodromas
• Įstros aerodromas (Panevėžio aerodromas, aerodromas "Įstra")

• Technikos enciklopedija
• Lietuvos aerodromai CAA informacija