Balandžio 30

• Valpurgijos naktis;
• Pasaulinė gyvybės diena;
• Pasaulinė veterinarijos diena.

Marijonas – Pijus – Skaudvilas – Sofija – Vaišmantė – Venta – Virbutas

• 1905 – Spaudos draudimas: panaikinta dalis potvarkių, ribojančių lietuvių kalbos vartojimą Lietuvoje;
• 1916 – Hagoje (Nyderlandai) pasibaigė Lietuvių konferencija;
• 1957 − transliuota pirmoji Vilniaus televizijos studijos laida;
• 1989 – įvyko pirmasis Lietuvos žaliųjų suvažiavimas;
• 1993 – Lietuvos ir Latvijos atstovai nutarė, kad abiejų valstybių siena eis prieškario riba;
• 1999 – Gediminas Vagnorius atsistatydino iš Vyriausybės vadovo pareigų.

• 1898 m. – Vincas Giriūnas, Lietuvos karinis veikėjas, teisininkas, pulkininkas (m. 1943 m.).
• 1903 m. – Karolis Gurskis, Lenkijos istorikas medievistas, habilituotas daktaras, Lenkijos mokslų akademijos narys korespondentas (m. 1988 m.).
• 1929 m.:
  • Jurgis Brėdikis, Lietuvos kardiochirurgas, diplomatas, visuomenės bei politinis veikėjas (m. 2021 m.).
  • Vytautas Bliūdžius, Lietuvos inžinierius mechanikas.
• 1938 m. – Gotfridas Ektis, Lietuvos ir Ignalinos rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1939 m. – Leokadija Aškelovičiūtė-Razmienė, Lietuvos baleto artistė, pedagogė.
• 1940 m. – Juozapas Romualdas Bagušauskas, Lietuvos istorikas, humanitarinių mokslų daktaras.
• 1942 m. – Algimantas Jucevičius, Lietuvos keliautojas, orientacininkas.
• 1944 m. – Zigmas Mackevičius, pedagogas, Lietuvos ir Rokiškio rajono politinis veikėjas.
• 1945 m.:
  • Dalia Jurginienė, Lietuvos kostiumų dizainerė.
  • Vitas Leonavičius, vadybininkas, Lietuvos ir Alytaus miesto politinis bei visuomenės veikėjas (m. 2009 m.).
• 1946 m. – Karolis XVI Gustavas, Švedijos karalius.
• 1949 m. – Kęstutis Glaveckas, Lietuvos ekonomistas, politinis veikėjas, signataras (m. 2021 m.).
• 1950 m. – Jonas Govedas, pianistas, vargonininkas, chorvedys, kompozitorius.
• 1952 m.:
  • Antanas Kulakauskas, Lietuvos istorikas, politologas, humanitarinių mokslų daktaras.
  • Raimundas Barevičius, gydytojas, Lietuvos ir Utenos rajono politinis veikėjas.
• 1953 m. – Apolinaras Nicius, Lietuvos ir Akmenės rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1954 m.:
  • Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė, Lietuvos menotyrininkė, architektūros istorikė, nacionalinės premijos laureatė.
  • Vytautas Kibildis, interjero ir daiktų dizaineris, humanitarinių mokslų daktaras, Vilniaus dailės akademijos Dizaino katedros profesorius.
• 1955 m. – Vytautas Lukšas, Lietuvos ir Pakruojo rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1956 m. – Egidijus Sinkevičius, Jonavos rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1957 m.:
  • Jurgis Karnavičius, lietuvių pianistas, pedagogas.
  • Linas Balčiauskas, Lietuvos biologas teriologas, ekologas, vertėjas, biomedicinos mokslų daktaras.
• 1959 m. – Dovilė Zelčiūtė, poetė.
• 1960 m. – Natalja Gudač, gydytoja, Lietuvos ir Šalčininkų rajono savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja.
• 1963 m.:
  • Danielius Rupšys, Lietuvos ir Telšių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Romas Jarockis, Lietuvos archeologas, humanitarinių mokslų daktaras (m. 2020 m.).
• 1964 m. – Aušra Feser, Lietuvos ir Neringos savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja.
• 1966 m. – Artūras Jevdokimovas, Lietuvos kino režisierius, scenaristas, aktorius, prodiuseris.
• 1970 m.:
  • Jurga Anusauskienė, fotomenininkė.
  • Rimas Stankūnas, Lietuvos ir Raseinių rajono politinis veikėjas.
• 1971 m.:
  • Dainius Burokas, Lietuvos ir Švenčionių rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Violeta Baltutienė – Jagelavičiūtė, Lietuvos politinė bei visuomenės veikėja.

• 1621 m. – Jonas Sicinskis, Lietuvos Sicinskių giminės Teisybės (Prawdzic) herbo bajoras, Abiejų Tautų Respublikos karo ir politinis veikėjas, Upytės pulko rotmistras, Biržų seniūnas, Upytės seimelio maršalka, Abiejų Tautų Respublikos Seimo atstovas, Vladislovo Sicinskio tėvas (g. 1560 m.).
• 1632 m. – Zigmantas Vaza, ^[1] Lenkijos karalius (1587–1632 m.) ir Lietuvos didysis kunigaikštis (1588–1632 m.), kurį laiką (1592–1599 m.) – taip pat Švedijos karalius (g. 1566 m.).
• 1833 m. – Stanislovas Čerskis, SJ, Lietuvos kunigas, grafikas, vertėjas, kultūrininkas (g. 1777 m.).
• 1977 m. – Antanas Simanas Rėklaitis, Lietuvos karinis veikėjas, Generalinio štabo pulkininkas (g. 1897 m.).
• 1980 m. – Bronius Jakubauskas, vargonininkas, dainininkas, muzikos mokytojas ir chorvedys (g. 1904 m.).
• 1988 m. – Jonas Virakas, Lietuvos architektas (g. 1905 m.).
• 1991 m. – Juozas Urbšys, nepriklausomos Lietuvos užsienio reikalų ministras, diplomatas, karininkas, vertėjas (g. 1896 m.).
• 1992 m. – Meilutis Raimundas Jakučionis, Lietuvos teatro aktorius, teatrologas, menotyros kandidatas (g. 1929 m.).
• 1994 m. – Jonas Mazelaitis, Lietuvos mikologas, biomedicinos mokslų daktaras (g. 1907 m.).
• 1995 m. – Antanas Nesavas, filosofas, diplomatas. Diplomatinę tarnybą, atstovaudamas Lietuvą, ėjo Didžiojoje Britanijoje, Gruzijoje. Sulaukęs 47 metų užsienio reikalų ministerijos patarėjas, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) misijos Gruzijoje narys, 1995 m. naktį iš balandžio 29 d. į 30 d. žuvęs autokatastrofoje Tbilisyje (g. 1948 m.).
• 1996 m. – Marija Natkevičaitė-Ivanauskienė, Lietuvos botanikė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė. Genetikos dėstymo pradininkė Lietuvoje (g. 1905 m.).
• 2020 m. – Bronislovas Burgis, Lietuvos pedagogas, KTU docentas (g. 1949 m.).
• 2021 m. – Kęstutis Glaveckas, Lietuvos ekonomistas, politinis veikėjas, signataras (g. 1949 m.).

• 2007 – Jurgis Jurgutis, Lietuvos garbės konsulas JAV (g. 1935 m.).

• 311 – Galerijus Valerijus Maksimianas (Galerius Valerius Maximianus) išleido įsaką, Romos imperijoje pripažįstantį krikščionis;
• 1598 – Prancūzijos karalius Henrikas IV išleido Nanto ediktą;
• 1789 – įvyko Džordžo Vašingtono (George Washington) inauguracija;
• 1940 – Antrasis pasaulinis karas: Kapituliavo Norvegijos kariuomenė, buvusi šalies pietuose;
• 1945:
  • nusižudė Adolfas Hitleris bei jo žmona Eva Braun;
  • pradėtas Reichstago šturmas per Berlyno operacija;
• 1975 – Vietnamo karas: besąlygiškai kapituliavo Pietų Vietnamo kariuomenė.
• 2000 - Faustinos Kovalskos kanonizacija ir Dievo Gailestingumo sekmadienio šventės įsteigimas.

• 1777 m. – Karlas Frydrichas Gausas, vokiečių matematikas, fizikas, mokslininkas, pasižymėjęs daugelyje sričių: skaičių teorijoje, matematinėje analizėje, diferencialinėje geometrijoje, geodezijoje, astronomijoje, optikos teorijoje ir kitur (m. 1855 m.).
• 1834 m. – Džonas Lubokas, anglų bankininkas, politikas, gamtininkas ir archeologas (m. 1913 m.).
• 1883 m. – Jaroslovas Hašekas, čekų rašytojas (m. 1923 m.).
• 1893 m. – Joachimas fon Ribentropas, Vokietijos užsienio reikalų ministras nuo 1938 iki 1945 m. Pripažintas kaltu dėl karo nusikaltimų Niurnbergo karo tribunolo ir 1946 m. pakartas (m. 1946 m.).
• 1901 m. – Simon Smith Kuznets, 1971 m. Nobelio ekonomikos premijos laureatas^[2] (m. 1985 m.).
• 1902 m. – Theodore William Schultz, 1979 m. Nobelio ekonomikos premijos laureatas^[2] (m. 1998 m.).
• 1933 m. – Vilis Hugas Nelsonas, amerikiečių pramogininkas ir dainininkas, gimęs ir užaugęs Abote, Teksase.
• 1949 m. – Antonijas Guteresas, inžinierius elektrotechnikas, Portugalijos politinis veikėjas.
• 1955 m. – Nicolas Hulot, populiarių Prancūzijos TV laidų „Ušuaja – ekstremalių pojūčių žurnalas“, „Okavango operacija“ ir „Ušuajos gamta“ – vedėjas. Dėl savo vedamos laidos „Ušuajos gamta“ tapęs plačiai žinomu asmeniu ir aktyviai dalyvaudamas gamtosaugos veikloje, savo populiarumą jis siekia panaudoti ekologijos srityje. 1990 m. jis įkūrė Ušuajos fondą, kuris 1995 m. buvo pervadintas į Nicolas Hulot fondą gamtai ir žmonijai. Šiuo metu jis yra šio fondo pirmininkas.
• 1956 m. – Lars von Trier, danų kino režisierius, vienas iš judėjimo „Dogma 95“ pradininkų. .
• 1961 m. – Isiah Thomas, buvęs JAV krepšininkas ir treneris. Žaidžiant turėjo pravardę Žudikas kūdikio veidu. 1981–1994 m. žaidė Detroit Pistons. Būdamas 185 cm ūgio žaidė įžaidėjo pozicijoje.
• 1975 m. – Tomi Joutsen, Suomijos muzikantas, geriausiai žinomas kaip melodingojo metalo grupės Amorphis vokalistas.
• 1978 m. – Simone Barone, futbolininkas, Italijos rinktinės ir Torino klubo saugas.
• 1979 m. – Gerardo Torrado Diez de Bonilla, futbolininkas, Meksikos rinktinės ir Cruz Azul klubo saugas.
• 1982 m.:
  • Danielis Almiras Lobas, Mozambiko futbolininkas, rungtyniaujantis gynėjo pozicijoje. PAR klubo Platinum Stars žaidėjas.
  • Kirsten Caroline Dunst, amerikiečių aktorė, modelis ir dainininkė.

• 1971 – Chris Henderson, amerikiečių muzikantas (3 Doors Down).

• 1883 m. – Eduardas Manė, prancūzų tapytojas, impresionizmo atstovas (g. 1832 m.).
• 1902 m. – Ernestas Dinsbergas, latvių rašytojas (g. 1816 m.).
• 1941 m. – Edvinas Stentonas Porteris, vienas iš kino meno pradininkų, labiausiai išgarsėjęs Tomo Edisono (Thomas Edison) kompanijoje sukurtais filmais.^[3][4] (g. 1870 m.).
• 1945 m.:
  • Adolfas Hitleris, buvo austrų kilmės vokiečių politikas ir Nacionalsocialistinės vokiečių darbininkų, dar gerai žinomos sutrumpintu pavadinimu – Nacių, partijos lyderis (fiureris – vok. Führer). 1933–1945 – Vokietijos kancleris. Po Paulo von Hindenburgo mirties 1934 metais iki 1945 metų Vokietijos nacionalinis lyderis (fiureris ir reichskancleris) (g. 1889 m.).
  • Eva Ana Paula Braun, ilgą laiką buvo Adolfo Hitlerio draugė bei žmona (trumpą laiko tarpą prieš mirtį) (g. 1912 m.).
• 1961 m. – Karlis Brencenas, latvių dailininkas vitražistas, tapytojas (g. 1879 m.).
• 1980 m. – José Luis Alberto Muñoz Marín, Puerto Riko poetas, žurnalistas, politikas (g. 1898 m.).
• 1981 m. – Janas Filipas, čekų archeologas (g. 1900 m.).
• 1987 m. – Dmitrijus Olderoggė, vokiečių kilmės sovietinis rusų etnografas, istorikas, lingvistas ir vienas iš sovietinės afrikanistikos kūrėjų, SSRS Mokslų Akademijos narys – korespondentas (1960 m.) (g. 1903 m.).
• 1990 m. – Herbertas Jankūnas, Vokietijos archeologas, daktaras (g. 1905 m.).
• 1994 m. – Rolandas Racenbergeris, austrų Formulės 1 lenktynininkas (g. 1960 m.).

• 1945 – Eva Braun, Adolfo Hitlerio žmona (nužudyta) (g. 1912 m.).