Pereiti prie turinio

Ąsotis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ąsotis

Ąsotis – molinis glazūruotas indas, turintis ąsą ir snapelį. Naudojamas skysčiams (alui, vandeniui, girai, pienui, sultims ir kt.) laikyti bei pilstyti. Neretai dekoruojami reljefais, įspaudais, piešiniais. Lietuvoje ąsočiai žinomi nuo XVII a. Puošniausi, labai pūsti būdavo gaminami šalies šiaurės rytuose (dažniausiai skirti alui). Suvalkijoje buvo gaminami siauresni ąsočiai, o patys siauriausi ir nedaug pagražinti pietryčių ir rytų Lietuvoje[1].

  1. Ąsotis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 111