Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
1946 m. Europos vyrų krepšinio čempionatas – ketvirtasis vyrų Europos krepšinio čempionatas, vykęs Ženevoje (Šveicarija).[1] Dėl Antrojo pasaulinio karo pirmenybės nevyko nuo 1939 m. Į Ženevą atvažiavo dešimties Europos valstybių rinktinės.
Čempionato žiūrovai išvydo svarbią naujovę – metimą pašokus, kurio pradininku buvo Italijos rinktinės krepšininkas Džiuzepė Stefaninis (Giuseppe Stefanini).
- Čekoslovakija
- Italija
- Vengrija
- Prancūzija
- Šveicarija
- Olandija
- Belgija
- Liuksemburgas
- Lenkija
- Anglija
Pirmajame turnyro etape komandos buvo suskirstytos į tris grupes. Vienoje grupėje buvo keturios rinktinės, o kitose dviejose – po tris. Kiekviena rinktinė sužaidė po vienerias rungtynes su visomis savo grupės komandomis. Po vieną geriausią iš trijų komandų grupių bei pirmąsias dvi vietas keturių komandų grupėje užėmusios ekipos pateko į čempionato pusfinalius. Antrąsias vietas trijų komandų grupėse užėmusios komandos varžėsi dėl 5-6 vietų, o likusios rinktinės kovojo dėl 7-10 vietų. Už pergalę grupėje buvo skiriami 2 taškai, už pralaimėjimą – 1 taškas.
[2]
Rungtynių nugalėtojai paryškinti
|
|
|
Lenkija
|
45 – 28
|
Liuksemburgas
|
Italija
|
39 – 31
|
Vengrija
|
Liuksemburgas
|
10 – 48
|
Vengrija
|
Lenkija
|
25 – 40
|
Italija
|
Italija
|
73 – 15
|
Liuksemburgas
|
Lenkija
|
21 – 34
|
Vengrija
|
Komanda
|
Taškai
|
P.
|
Pr.
|
Įm.t.
|
Pr.t.
|
Skirt.
|
1. Prancūzija
|
4 |
2 |
0 |
112 |
29 |
+83
|
2. Olandija
|
3 |
1 |
1 |
66 |
74 |
-8
|
3. Anglija
|
2 |
0 |
2 |
38 |
113 |
-75
|
[2]
|
|
|
Anglija
|
27 – 48
|
Olandija
|
Anglija
|
11 – 65
|
Prancūzija
|
Prancūzija
|
47 – 18
|
Olandija
|
[2]
|
|
|
Čekoslovakija
|
20 – 17
|
Šveicarija
|
Belgija
|
23 – 33
|
Šveicarija
|
Belgija
|
33 – 38
|
Čekoslovakija
|
Ketvirtąją vietą A grupėje užėmęs Liuksemburgas žaidė su trečiąja B grupėje likusia Anglija, o lenkai, A grupėje buvę treti, turėjo kovoti su paskutinę C grupės vietą užėmusiais Belgijos krepšininkais. Mačų nugalėtojai žaidė dėl 7-8 vietų, o pralaimėjusios ekipos turėjo kovoti dėl 9-10 vietų. Dėl 5-6 vietų žaidė olandai ir šveicarai, savo grupėse užėmę antrąsias vietas.[2]
|
|
|
Anglija
|
27 – 50
|
Liuksemburgas
|
Lenkija
|
22 – 39
|
Belgija
|
|
|
|
Belgija
|
42 – 11
|
Liuksemburgas
|
|
|
|
Olandija
|
25 – 36
|
Šveicarija
|
Pusfinaliuose susigrūmė Čekoslovakijos – Vengrijos ir Italijos – Prancūzijos komandos. Rungtynių nugalėtojai pateko į pirmenybių finalą, o pralaimėjusios ekipos turėjo tenkintis kova dėl trečiosios vietos.[2]
|
|
|
Čekoslovakija
|
42 – 28
|
Vengrija
|
Italija
|
37 – 25
|
Prancūzija
|
|
|
|
Vengrija
|
38 – 32
|
Prancūzija
|
|
|
|
Čekoslovakija
|
34 – 32
|
Italija
|
[2]
Europos krepšinio čempionatas |
---|
|
Ženeva, 1935 m. · Ryga, 1937 m. · Kaunas, 1939 m. · Ženeva, 1946 m. · Praha, 1947 m. · Kairas, 1949 m. · Paryžius, 1951 m. · Maskva, 1953 m. · Budapeštas, 1955 m. · Sofija, 1957 m. · Stambulas, 1959 m. · Belgradas, 1961 m. · Vroclavas, 1963 m. · Maskva, 1965 m. · Helsinkis, 1967 m. · Neapolis, 1969 m. · Esenas, 1971 m. · Barselona, 1973 m. · Belgradas, 1975 m. · Liežas, 1977 m. · Turinas, 1979 m. · Praha, 1981 m. · Nantas, 1983 m. · Štutgartas, 1985 m. · Atėnai, 1987 m. · Zagrebas, 1989 m. · Roma, 1991 m. · Miunchenas, 1993 m. · Atėnai, 1995 m. · Barselona, 1997 m. · Paryžius, 1999 m. · Stambulas, 2001 m. · Stokholmas, 2003 m. · Belgradas, 2005 m. · Madridas, 2007 m. · Katovicai, 2009 m. · Kaunas, 2011 m. · Slovėnija, 2013 m. · Kroatija, Prancūzija, Vokietija, Latvija, 2015 m. · Suomija, Izraelis, Rumunija, Turkija, 2017 m. · Čekijos Respublika, Gruzija, Italija, Vokietija, 2022 m. · Kipre, Suomijoje, Lenkijoje, Latvijoje, 2025 m. |
|