Pereiti prie turinio

Aurelianas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Aurelianas
Aurelianas
Gimė 212 m.
Mirė 275 m.
Sutuoktinis (-ė) Ulijana Severina
Romos imperatorius
Valdė 270275 m.
Pirmtakas Kvintilijus
Įpėdinis Markas Klaudijus Tacitas
Vikiteka Aurelianas

Aurelianas (Lucius Domitius Aurelianus; g. 212 m. – 275 m.) – 270275 m. Romos imperatorius.

Romos imperija valdant Aurelianui

Gimė valstietiškoje šeimoje vienoje iš Dunojaus žemupio provincijų, pasižymėjo didele fizine jėga, nuo jaunystės tarnavo Romos kariuomenėje, savo narsa ir energija pasiekė karjeros karinėje hierarchijoje. Valdant imperatoriui Valerianui pasižymėjo kaip karvedys prie Reino ir Dunojaus. Prie imperatoriaus Galijeno jau užėmė aukštas vadovaujamas pareigas, prie Klaudijaus buvo jo artimiausias patarėjas, vadovavo kariuomenei prie Dunojaus. Klaudijui 270 m. mirus kariuomenė Panonijoje paskelbė jį imperatoriumi. Italijoje imperatoriumi paskelbtas Klaudijaus brolis Kvintilas nesiryžo kovoti su Aurelianu ir nusižudė.

Per trumpą savo valdymo laikotarpį pasižymėjo veiklumu, didžiąją dalį laiko praleido karuose prieš besiveržiančius į Romos imperiją germanus.

Iš Dunojaus žemupio išstūmė vandalus ir gotus. Negalėdamas išlaikyti Dakijos provincijos kairiajame Dunojaus krante, užleido ją gotams ir įkūrė dešiniajame krante vadinamąją Dacia ripensis. Po to, kai 271 m. prie Pjačencos pralaimėjo alemanams, ir germanams atsivėrė kelias į Romą, organizavo Romos aptvėrimą 16 km ilgio siena, kurią jau jam mirus pabaigė Probas. Alemanus vėliau jam pavyko sumušti ties Fano ir Pavija. Tuo pačiu metu malšino separatistines tendencijas Galijoje, kur sumušė imperatoriumi pasiskelbusį Klaudijų Eustaką Tetriką.

Rytuose Odenato našlei Zenobijai kuriant beveik nepriklausomą nuo Romos Palmiros valstybę, kuri savo įtaką išplėtė nuo Sirijos į visą Mažąją Aziją ir Egiptą, suruošė prieš ją žygį, sumušė Palmiros kariuomenę ties Emesa, po apgulties 272273 m. užėmė Palmirą ir ją sugriovė. Pasiduoti Aurelianui buvo priverstas ir Egiptas.

Gindamas valstybę nuo išorės priešų, viduje sistemingai centralizavo valdymą, pirmasis savo kalamose monetose pasivadino Dominus et Deus, apribojo senato įtaką, sutvarkė iždą. Amžininkų buvo vadinamas Romos imperijos atstatytuoju.

Buvo nužudytas sąmokslininkų žygio prieš persus metu ties Caenophryrium miestu tarp Bizantijaus ir Heraklėjos. Sąmokslui vadovavo Aureliano slaptasis sekretorius, bijojęs keršto už kažkokį nusižengimą.

  Romos imperatorius  
Anksčiau valdė:
Kvintilijus
Aurelianas (270–275)
Trečiojo amžiaus krizė
Vėliau valdė:
Markas Klaudijus Tacitas
Straipsnių serijos apie Senovės Romą dalis


  • Lietuviškoji enciklopedija. II tomas. Kaunas: Spaudos fondas, 1934.- p.261-262.