Pereiti prie turinio

Chorologija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Chorologija (sen. gr. χῶρος 'erdvė' + sen. gr. λόγος 'mokslas') – botanikos mokslo šaka, tirianti augalų migraciją ir jų arealo kitimą.[1]

Lietuvos krašto induočių augalų rūšys yra suskirstytos pagal zoninę arealų padėtį į penkias chorologines grupes ir penkis chorologinius ratus.[2] Chorologinės grupės:

  • Vienazonio tipo:
    • Borealinė (b) – arealai plyti borealinėje zonoje arba yra nusitęsę į arktinę;
    • Temperatinė (t) – arealai plyti temperatinėje zonoje.
  • Dvizonio tipo:
    • Boreotemperatinė (bt) – arealai nusitęsia per dvi zonas (temperatinę ir į šiaurę nuo jos esančią borealinę);
    • Temperatinė – submeridianinė (tm) – arealai nusitęsia per temperatinę ir į pietus plytinčią submeridianinę zonas.
  • Daugiazonio tipo:
    • Pliurizoninė (p) – arealai nusitęsia ir į pietus, ir į šiaurę (ne mažiau kaip per tris zonas).

Chorologiniai ratai:

  • Subkontinentinis (k1-k2, k2) – kontinentiniai arealai, nenusitęsiantys už subkontinentinio sektoriaus vakarinės ribos.
  • Subokeaninis (o1-o2, o2) – okeaniniai arealai, nenusitęsiantys už subokeaninio sektoriaus rytinės ribos.
  • Euriokeaninis (plačiai okeaninis) – okeaniniai arealai, įsiterpiantys į subkontinentinius.
  • Eurikontinentinis (plačiai kontinentinis) – kontinentiniai arealai, įsiterpiantys į subokeaninį arealą.
  • Indiferentinis (i) – arealai nusitęsia iš vakarų į rytus per okeaninius ir kontinentinius sektorius.

Lietuvoje išskiriami dvidešimt penki galimi arealų zoninių bei sektorinių ryšių deriniai. Lietuvoje temperatinių-submeridianinių rūšių floroje yra gausiausia – 33 proc. (dažnos rūšys sudaro tik 18 proc.). Mažiausiai yra boreotemperatinių rūšių – 22 proc. (dažnos rūšys sudaro 45 proc.).

  1. Dagys J. 1965 m. Botanikos terminų žodynas.
  2. Natkevičaitė-Ivanauskienė M. et al., 2005 m. Lietuvos augalinio rūbo struktūra: profesorės Marijos Natkevičaitės-Ivanauskienės požiūris