Didieji Rudžiai
Didieji Rudžiai Poltavskojė rus. Полтавское vok. Groß Rudszen | |
---|---|
Laiko juosta: (UTC+2) | |
Valstybė | Rusija |
Sritis | Kaliningrado sritis |
Rajonas | Krasnoznamensko rajonas |
Gyventojų | 99 |
Pašto kodas | 238744 |
Tel. kodas | +7 40164 |
Didieji Rudžiai[1] arba Poltavskojė (vok. Groß Rudszen, nuo 1936 m. balandžio 1 d. Groß Rudschen, nuo 1938 m. birželio 6 d. Mühlenhöhe, 1945–1946 m. rus. Гросс Рудшен, nuo 1946 m. rugsėjo 7 d. rus. Полтавское) – gyvenvietė Mažojoje Lietuvoje, Kaliningrado srities šiaurės rytinėje dalyje, Krasnoznamensko rajone, 6 km į šiaurę nuo Pilkalnio, 12 km į pietus nuo Lazdynų, prie kelio R 508 ir Meškupės. Nuo 2008 m. birželio 30 d. Dobrovolsko kaimo gyvenvietės kaimas.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Minimi nuo 1556 m. (naujakurys Rudsch). 1580 m. vietovė vadinta Rüdtschü, 1650 m. Rudischu, 1660 m. Rudschen, 1664 m. Rudtschen.[1] Nuo XVIII a. pab. vadinami Didžiaisiais Rudžiais (Groß Rudschen). 1785 m. buvo mišrusis kaimas su 20 ugniakurų,[2] 1823 m. – mišrusis kaimas su 112 gyventojų.[3] 1847 m. Rudžiuose buvo 21 gyvenamasis pastatas ir 230 gyventojų.[4] 1723–1818 m. priklausė Įsruties apskrities Grumbkaukaičių domenų valsčiui, 1818–1945 m. – Pilkalnio apskričiai. Buvo 1874 m. įsteigto Rudžių valsčiaus centras. Tikintieji priklausė Pilkalnio evangelikų liuteronų parapijai. 1905 m. 18 kaimo gyventojų (5,3 %) buvo lietuviai.[1] 1938 m. prie kaimo prijungti Naujieji Rudžiai.[5] Tarpukariu kaime buvo mokykla, pašto stotis, du vėjo malūnai. Kaimo vakaruose tekėjo Meškupė, šiaurėje – Šeškupė.
1944 m. rudenį, artėjant frontui, gyventojai evakuoti į Vokietijos gilumą, vietinių gyventojų nebeliko. Po Antrojo pasaulinio karo atkelta kolonistų iš Sovietų Sąjungos.
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Demografinė raida tarp 1910 m. ir 2010 m. | ||||||
1910 m.[6] | 1925 m.(Naujieji Rudžiai) | 1933 m. | 1939 m.[7] | 2010 m. | ||
---|---|---|---|---|---|---|
345 | 58 | 360 | 349 | 99 | ||
|
Bloksbergas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]XVIII–XIX a. minima atskira Bloksbergo (Blocksberg) sodyba, vėliau prijungta prie Didžiųjų arba Naujųjų Rudžių kaimo. 1785 m. tai buvo karališkųjų valstiečių,[8] o 1821 m. – eigulio sodyba su 11 gyventojų.[9] 1846 m. Bloksberge buvo 1 gyvenamasis pastatas ir 20 gyventojų.[10] Iki šių laikų neišliko.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 1,2 Rudžiai: 2. Mažosios Lietuvos enciklopedija, T.4 (Rahn-Žvižežeris). Vilnius, Mažosios Lietuvos fondas, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009
- ↑ Johann Friedrich Goldbeck, Volständige Topographie des Königreichs Preussen, Volständige Topographie vom Litthauischen Kammer=Departement, p.135. Karaliaučius ir Leipcigas, 1785 (vok.).
- ↑ Alexander A. Mützell, Leopold Krug, Neues topographisch-statistisch-geographisches Wörterbuch des preussischen Staats, T.4 (P – S), p.186. Kümmel, Halle, 1823 (vok.).
- ↑ Eduard Messow, Topographisch-statistisches Handbuch des Preussischen Staats, T.2 (L – Z), p.234. Baensch, Magdeburgas, 1847, (vok.).
- ↑ Rudžių valsčius, Teritoriniai pokyčiai Vokietijoje ir Vokiečių administruojamose teritorijose 1874-1945 m. (vok.). Nuoroda tikrinta 2020-02-04.
- ↑ Pilkalnio apskrities kaimų sąrašas (1900 m.) (vok.). Nuoroda tikrinta 2020-02-04.
- ↑ www.verwaltungsgeschichte.de Pilkalnio apskritis (vok.). Nuoroda tikrinta 2020-02-04.
- ↑ Johann Friedrich Goldbeck, Volständige Topographie des Königreichs Preussen, Volständige Topographie vom Litthauischen Kammer=Departement, p.15. Karaliaučius ir Leipcigas, 1785 (vok.).
- ↑ Alexander A. Mützell, Leopold Krug, Neues topographisch-statistisch-geographisches Wörterbuch des preussischen Staats, T.4 (A – F), p.129. Kümmel, Halle, 1821 (vok.).
- ↑ Eduard Messow, Topographisch-statistisches Handbuch des Preussischen Staats, T.1 (A – K), p. 68. Baensch, Magdeburgas, 1846 (vok.).
- Населенные пункты Калининградской области: краткий спр. / Ред. В.П. Ассоров, В.В. Гаврилова, Н.Е. Макаренко, Э.М. Медведева, Н.Н. Семушина. – Калининград: Калинингр. кн. изд-во, 1976.
- Населенные пункты Калининградской области и их прежние названия = Ortsnamenverzeichnis Gebiet Kaliningrad (nordliches Ostpreussen) / Сост. Е. Вебер. – Калининград: Нахтигаль, 1993.