Pereiti prie turinio

Guillaume Marie-Anne Brune

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Gijomas Mari Anas Briunas
pranc. Guillaume Marie-Anne Brune
Gijomas Mari Anas Briunas
Gimė 1763 m. kovo 13 d.
Brive-la-Gaillarde, Korezo departamente
Mirė 1815 m. rugpjūčio 2 d. (52 metai)
Avinjonas
Veikla Prancūzijos maršalas, Napoleono karų dalyvis
Vikiteka Guillaume Marie-Anne Brune

Gijomas Mari Anas Briunas (pranc. Guillaume Marie-Anne Brune, gimė 1763 m. kovo 13 d. – mirė 1815 m. rugpjūčio 2 d.) – Prancūzijos maršalas (1804 m.), vienas žymiausių Napoleono I karo vadų, Revoliucijos ir Napoleono karų dalyvis.[1]

Gimė 1763 m. kovo 13 d. Brive-la-Gaillarde vietovėje, centro pietų Prancūzijos Korezo departamente, advokato šeimoje. Būdamas 20 metų ir baigęs vietos koledžą įstojo į Prancūzijos kolegiją. 1791 m. prasidėjus Didžiajai Prancūzų revoliucijai susidraugavo su Ž. Dantonu ir kitais revoliucionieriais, įstojo į revoliucinę Nacionalinę gvardiją. Nuo 1793 m. iki 1795 m. malšino rojalistų bruzdėjimus įvairiose Prancūzijoje vietose. 1793 m. paskirtas brigados generolu.

Kovojo kartu su Napoleonu Italijos kampanijoje, pasižymėjo mūšiuose. 1797 m. pakeltas divizijos generolu. 1799 m. sumušė Jungtinės Karalystės ir Rusijos kariuomenes prie Amsterdamo. 1800 m. vadovavo Prancūzijos kariuomenei Italijoje. 1802 m. paskirtas Prancūzijos ambasadoriumi Osmanų imperijoje. 1804 m. tapo Prancūzijos maršalu.

1805 m. paskirtas vadovauti kariuomenei, turėjusiai įsiveržti į Jungtinę Karalystę. 1807 nugalėjo Švedijos kariuomenę Pomeranijoje. Pasirašęs Prancūzijos kariuomenės vardu Švedijos kapituliacijos aktą, Napoleono buvo atleistas iš karo tarnybos. Viena priežasčių galėjo būti respublikoniškos G. Briuno pažiūros. Napoleonui grįžus iš tremties Elboje G. Briunas vėl jį palaikė ir buvo paskirtas kariuomenės pietų Prancūzijoje vadu. Burbonams sugrįžus į valdžią, 1815 m. buvo rojalistų nužudytas Avinjone.

  1. Brune Guillaume Marie Anne (Gijomas Mari Anas Briunas). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 530 psl.