Pereiti prie turinio

Imeretijos karalystė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Gruzinų valstybė
Imeretija
Kunigaikštystės vėliava
Egzistavo XV a.–1810 m.
Sostinė Kutaisis
Dinastija Bagrationai
Gruzijos istorija
Abchazijos | Pietų Osetijos
Diaochi, Kolchidė, Iberija
Lazika
Bizantijos, Sasanidų imperijos
Arminijos emyratas
Tao-Klardžetija, Abchazija, Heretija, Kachetija, Kartlija
Seldžiukų imperija
Sakartvelo karalystė
Mongolų imperija
Samcchė, Kachetija, Kartlija, Imeretija
Osmanų, Safavidų imperijos
Rusijos imperija
Gruzijos Demokratinė Respublika
Užkaukazės TFSR > Gruzijos TSR
Gruzija, Abchazija, Pietų Osetija

Imeretijos karalystė – istorinė valstybė Gruzijoje, kurios teritorija apėmė visą dabartinės Gruzijos vakarinę dalį. Kaip nepriklausoma valstybė ji egzistavo 14661810 m.

Imeretiją užkariavo Giorgi, valdęs mongolus, ir 975 m. sujungė ją su rytine Gruzijos karalyste, įkurdamas vieningą Gruzijos karalystę.[1] XV a. vieninga Gruzijos karalystė suiro, ir Imeretija tapo savarankiška karalyste.

XVII–XVIII a. Imeretiją dažnai puldinėjo turkai. 1555 m. Imeretija pripažino Otomanų imperijos valdžią. Osmanams ji mokėjo duoklę vergais, pinigais ir natūra. Karalystėje vyko feodaliniai kivirčai.

Karalius Solomonas I (1752–1784) sustiprino karaliaus valdžią, uždraudė prekybą vergais, siekė vienyti Gruzijos žemes. Daug metų trukęs karas su osmanais baigėsi 1757 m. pergale ir 1758 m. karine sąjunga su Kartlio karaliumi Irakliu II.

1810 m. Imeretiją okupavo ir aneksavo carinė Rusija. Paskutinis Imeretijos karalius buvo Solomonas II (1789–1810).

  1. D.M.Lang - Georgia in the Reign of Giorgi the Brilliant (1314-1346), Bulletin of the School of Oriental and African Studies, University of London, Vol. 17, pp. 74-91