Jalta
Jalta Ялта | |
---|---|
![]() ![]() | |
Laiko juosta: (UTC+0) | |
Respublika | ![]() de jure ![]() de facto ![]() |
Įkūrimo data | XII a. |
Gyventojų | 78 040 |
Plotas | 17,37 km² |
Tankumas | 4 493 žm./km² |
Altitudė | 54 m |
![]() |
Jalta |
Jalta (ukr. ir rus. Ялта, krym. Yalta) – miestas pietinėje Krymo autonominės respublikos dalyje. Kurortas Juodosios jūros pakrantėje. Miestą kerta Bystros upė, aplink kurią yra išsidėstęs miesto centras. 79,8 tūkst. gyventojų (2006).
Geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Klimatas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Klimatas šiltas, sausas, subtropinis. Vidutinė metų temperatūra 14°С, vasario – 2°С, liepos – 25°С. Dienų su krituliais kiekis per metus – 85.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Jaltą XVIII a. iš Turkijos užkariavo Rusija. Netoli vieno iš gražiausių kurortų prie Juodosios jūros savo vasaros rezidenciją buvo įkūręs imperatorius Aleksandras II (Livadijoje).
1945 m. vasario 4-11 d. imperatoriaus rūmuose Livadijoje vyko Jaltos konferencija, vienas iš svarbiausių J. Stalino, T. Ruzvelto ir V. Čerčilio susitikimų, kuriame buvo sprendžiama tarptautinė tvarka po Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Europa buvo padalinta į įtakos sferas, susitarta dėl okupuotos Vokietijos administravimo ir Jungtinių Tautų įkūrimo.
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pagal 2000-ųjų metų duomenis savivaldybėje gyveno 80,5 tūkst. gyventojų. Iš jų: 68,3 % – rusai, 25,7 % – ukrainiečiai, 0,8 % – žydai, 0,1 % – Krymo totoriai.
Lietuviai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]![](http://178.128.105.246/cars-http-upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/c/c0/%D0%A0%D0%B8%D0%BC%D1%81%D0%BA%D0%BE-%D0%BA%D0%B0%D1%82%D0%BE%D0%BB%D0%B8%D1%87%D0%B5%D1%81%D0%BA%D0%B8%D0%B9_%D1%85%D1%80%D0%B0%D0%BC_%D0%9D%D0%B5%D0%BF%D0%BE%D1%80%D0%BE%D1%87%D0%BD%D0%BE%D0%B3%D0%BE_%D0%B7%D0%B0%D1%87%D0%B0%D1%82%D0%B8%D1%8F_%D0%9F%D1%80%D0%B5%D1%81%D0%B2%D1%8F%D1%82%D0%BE%D0%B9_%D0%94%D0%B5%D0%B2%D1%8B_%D0%9C%D0%B0%D1%80%D0%B8%D0%B8.jpg/200px-%D0%A0%D0%B8%D0%BC%D1%81%D0%BA%D0%BE-%D0%BA%D0%B0%D1%82%D0%BE%D0%BB%D0%B8%D1%87%D0%B5%D1%81%D0%BA%D0%B8%D0%B9_%D1%85%D1%80%D0%B0%D0%BC_%D0%9D%D0%B5%D0%BF%D0%BE%D1%80%D0%BE%D1%87%D0%BD%D0%BE%D0%B3%D0%BE_%D0%B7%D0%B0%D1%87%D0%B0%D1%82%D0%B8%D1%8F_%D0%9F%D1%80%D0%B5%D1%81%D0%B2%D1%8F%D1%82%D0%BE%D0%B9_%D0%94%D0%B5%D0%B2%D1%8B_%D0%9C%D0%B0%D1%80%D0%B8%D0%B8.jpg)
Pavieniai asmenys iš Lietuvos Jaltoje gydėsi nuo XIX a. pab., tai Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis, Vincas Kudirka, Povilas Višinskis, Juozas Gurauskis, Juozas Gruodis; gydytoju dirbo Grigorijus Blochas, vaistininku - Stanislovas Jurevičius. 1913 m. Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčios klebonu buvo paskirtas kun. Motiejus Gudaitis, pats Jaltoje ieškojęs tinkamo savo sveikatai klimato.[1] Pirmojp pasaulinio karo metais mieste veikė lietuvių karo pabėgėlių džiovininkų sanatorija,[2] kurioje dirbo Jokūbas Mikelėnas, Adomas Sketeris, Vanda Didžiulytė-Mickevičienė, Liudvika Didžiulienė; gydėsi keli šimtai karo pabėgelių iš Lietuvos. Susikūrė vietos lietuvių draugija. Pokaryje dauguma tautiečių grįžo į tėvynę, 1927 m. vienintelė katalikų bažnyčia buvo uždaryta. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, jaltiečiai dalyvauja Krymo M. K. Čiurlionio lietuvų kultūros draugijos veikloje.[3]
Turizmas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Įžymybės:
- Aleksandro Nevskio Laura – vienuolynas ir katedra,
- Antono Čechovo namas-muziejus.
- Kregždės Lizdas
Savivaldybė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]![](http://178.128.105.246/cars-http-upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/b/b0/Crimea-Yalta_locator_map.png/220px-Crimea-Yalta_locator_map.png)
Jaltos miesto savivaldybei (taryba; ukr. Ялтинська міськрада) priklauso 2 miestai, 21 miesto tipo gyvenvietė, 9 kaimo tipo gyvenvitės.
Miestų partnerystė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Jalta yra užmezgusi partnerystės ryšius su šiais miestais:
Baden Badenas, Vokietija
Batumis, Gruzija
Galacis, Rumunija
Margeitas, Jungtinė Karalystė
Nica, Prancūzija
Piarnu, Estija
Pocuolis, Italija
Rijeka, Kroatija
Santa Barbara, JAV
Sanja, Kinija
Ohridas, Makedonija
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Oficiali svetainė Archyvuota kopija 2008-12-04 iš Wayback Machine projekto. (rus., angl. kalbomis)
|