Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Lebedevo kultūra – bronzos amžiaus archeologinė kultūra (XI a. pr. m. e. – VIII a. pr. m. e.). Viduriniajame bronzos amžiuje buvo paplitusi į pietryčius nuo dabartinės Lietuvos teritorijos, pradžioje pietinėje ir centrinėje Polesėje, Černigovo ir Sumų srityse.[1] Kai kada Lebedevo kultūra dar vadinama vėlyvuoju Sosnicos kultūros variantu.
Vertėsi žemės ūkiu ir gyvulininkyste. Gyvenvietės negausios, įsikūrusios arčiau vandens. Būstai statomi ant žemės arba šiek tiek žemėje. Palaidojimai arti gyvenviečių. Vyravo deginimo paprotys, palaidojimai duobėse arba urnose. Ypatinga keramika, indai storų sienelių, grublėti, kai kada sutinkamos didelio kiaušinio formos. Savo charakteristika labai artima Bondarichos kultūrai.
Susiformavo Sosnicos kultūros pagrindu, pasistūmėjus šiauriau kiek vėliau padarė įtaką formuojantis Dniepro-Dauguvos, Juchnovo ir Milogrado kultūroms.
Europos bronzos amžiaus kultūros |
---|
| Egėjo | | | | Viduržemio jūros | | | Atlanto | | | Juodosios jūros | | | Vidurio Europos | | | Baltijos jūros | | | Rytų Europos | | | Visos datos žymi amžius prieš mūsų erą |
|