Lietuvos didikai

Lietuvos didikai – istoriškai privilegijuotas luomas, susikūręs Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais.^[1] Jį sudarė asmenys iš etninės Lietuvos ir Žemaitijos bei rytinių išsiplėtusios kunigaikštystės teritorijų. Privilegijos šeimoms buvo suteikiamos už karinę tarnybą. Abiejų Tautų Respublikoje buvo didžiausias skaičius kilmingųjų Europoje, beveik 10 % nuo bendro gyventojų skaičiaus, o kai kuriuose regionuose, pvz., Žemaitijoje, siekė 12 %.

Lietuvoje kilmingųjų luomas susiformavo XV a. Ilgą laiką bajorų luomas išliko atviras, t. y. į jį buvo galima patekti ne tik pagal kilmę, bet ir už nuopelnus didžiajam kunigaikščiui. Plečiantis stambiajai žemėvaldai, bajorijos viršūnė pasivadino ponais. XV a. atsiradusi Ponų taryba dalyvavo valstybės valdyme, patarinėjo karaliui. XVI a. pabaigoje visi bajorai ėmė dalyvauti valstybės valdyme ir vadintis ponais, o buvę ponai tapo didikais.^[2] Bajorų luomas susiskaidė – jį sudarė aukščiausios kilmės didikai (kunigaikščiai), tarnybiniai bajorai, stambūs bajorai, taip pat priklausomų žmonių neturintys bajorai, plikbajoriai, labai priklausę nuo didikų.

Žymios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų giminės:

• lietuvių kilmės: Alšėniškiai • Astikai • Čartoriskiai • Goštautai • Kęsgailos • Manvydai • Olelkaičiai • Pacai • Radvilos • Sakaičiai
• rusėnų kilmės: Chodkevičiai • Iljiničiai • Oginskiai • Ostrogiškiai • Puzinos • Sapiegos • Tiškevičiai • Višnioveckiai • Naryškinai
• vokiečių kilmės: Pliateriai • Romeriai • Tyzenhauzai
• italų kilmės: Karpiai • Morikoniai
• lenkų kilmės: Kiškos
• totorių kilmės: Glinskiai

• „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikai“. Suarchyvuotas originalas 2018-05-12. Nuoroda tikrinta 2018-10-08. Abėcėliniai sąrašai. (lenkiškai)