Pereiti prie turinio

Paprastoji pempė

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Vanellus vanellus
Paprastoji pempė (Vanellus vanellus)
Paprastoji pempė
Paprastosios pempės balsas (šiaurės Prancūzija)
Apsaugos būklė

Beveik nykstantys (IUCN 3.1), [1]
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Chordiniai
( Chordata)
Klasė: Paukščiai
( Aves)
Būrys: Sėjikiniai paukščiai
( Charadriiformes)
Šeima: Sėjikiniai
( Charadriidae)
Pošeimis: Vanellinae
( Vanellinae)
Gentis: Pempės (gentis)
( Vanellus)
Rūšis: Paprastoji pempė
( Vanellus vanellus)
Binomas
Vanellus vanellus
Linnaeus, 1758
Sinonimai
  • Tringa vanellus Linnaeus, 1758
  • Vanellus cristatus Meyer
  • Vanellus vulgaris Bechstein
Paplitimas
Paplitimas
Paprastųjų pempių paplitimo arealas Eurazijoje, Afrikoje ir Amerikos žemynų salose:
     perimvietės
     sėslios
     žiemavietės
     klajonės

Paprastoji pempė arba pempė (Vanellus vanellus) – sėjikinių paukščių (Charadriiformes) būrio, sėjikinių (Charadriidae) šeimos paukščių rūšis.

Paprastoji pempė skrydyje

Paprastoji pempė yra miesto balandžio dydžio. Jos kūno ilgis 28-31 cm, atstumas tarp išskleistų abiejų sparnugalių 82-87 cm, svoris – 128-330 g[2]. Iš tolio galima atpažinti pagal šmėžuojančias juodas ir baltas spalvas, o iš arčiau nesunku pažinti iš ilgo kuoduko ir margų spalvų. Kūno viršutinė pusė žalsvai juoda. Viršugalvis su kuoduku. Patelės kuodukas trumpesnis už patino. Gerklė ir kaklo priekinė dalis juodos, skruostai, papilvė balti. Uodega balta su plačia juoda juosta gale. Jaunikliai blankesnių spalvų, negu suaugę. Snapas juodas, kojos raudonai rusvos. Tai trumpiausias kojas turintis sėjikinių šeimos paukštis.

Paukštis gana guvus, daug skraido, vartosi ore. Balsas labai skardus „gy-vi-gy-vi".

Paplitimas pasaulyje

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Plačiai paplitusios Eurazijos vidutinių platumų klimato juostoje. Tai migruojantys paukščiai, žiemoti skrendantys iki Šiaurės Afrikos, šiaurinės Indijos ir Kinijos. Migracijų metu skrenda paprastai dienomis, dažniausiai dideliais būriais. Paprastųjų pempių populiacijos gyvenančios didesnėje Vakarų Europos žemumų dalyje žiemoti neskrenda, o gyvena sėsliai.

Paprastosios pempės Lietuvoje

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Į Lietuvą atskrenda labai anksti – paprastai kovo mėn. Mėgsta atvirus plotus, pievas, ganyklas, dirbamus laukus, pelkynus. Lizdas atviroje lauko vietoje, paprastai negilioje įduboje ant žemės ar griovyje. Deda 4 kiaušinius, kurie žalsvi, išmarginti neryškiomis pilkomis ir aiškesnėmis juodomis dėmėmis. Peri 24-26 dienas. Lizdą ir jauniklius nuo įsibrovėlių, įskaitant net karves ir arklius, gina triukšmingai ir agresyviai. Išsiritę jaunikliai lizde neužsibūną ir jį palieka greitai, mokinasi patys susirasti maisto. Išmoksta skraidyti per 33–35 dienas[3]. Lietuvoje išveda vieną vadą. Iš Lietuvos į šiltesnius kraštus traukti pradeda jau vidurvasarį, nors pavieniai būreliai pastebimi iki spalio mėn.

Maitinasi ne tik dieną, bet ir naktimis, ypač ryškaus mėnulio naktimis. Kartais maitinasi drebindamas kojas, kad vandenyje išbaidytų pasislėpusius smulkius bestuburius, kuriais jos minta.

Gyvenimo trukmė

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gyvena iki 18 metų. Laisvėje vidutiniškai apie 4 metus[4].

Pempė Lietuvių tautosakoje

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kovo 19 d. – Pempės diena.

  1. „IUCN Red List - Vanellus vanellus“. IUCN Red list. Nuoroda tikrinta 2016-10-01.
  2. oiseaux-birds.com / Northern Lapwing Archyvuota kopija 2021-09-05 iš Wayback Machine projekto. Vanellus vanellus
  3. luontoportti.com / Lapwing Vanellus vanellus
  4. wildlifetrusts.org / Lapwing


Vikižodynas
Vikižodynas
Laisvajame žodyne yra terminas pempė


Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.