Pereiti prie turinio

Pieninai

Koordinatės: 49°25′0″ š. pl. 20°24′0″ r. ilg. / 49.41667°š. pl. 20.40000°r. ilg. / 49.41667; 20.40000
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Pieninai
svk, lenk. Pieniny
Pieninų panorama, žvelgiant nuo Trijų karūnų viršukalnės
Pieninų panorama, žvelgiant nuo Trijų karūnų viršukalnės
Žemynas Europa
Šalys Slovakijos vėliava Slovakija, Lenkijos vėliava Lenkija
Aukščiausias taškas 1 050 m
Koordinatės 49°25′0″ š. pl. 20°24′0″ r. ilg. / 49.41667°š. pl. 20.40000°r. ilg. / 49.41667; 20.40000
Uolienos klintys, dolomitas
Susidarymo periodas Kreidaneogenas

Pieninai (svk, lenk. Pieniny) – kalnų grupė, besidriekianti šiaurės Slovakijoje ir pietų Lenkijoje. Abiejų šalių valstybinė siena šiuose kalnuose praeina Dunajeco upės vaga, tekant jai į rytus nuo Juodojo ir Baltojo Dunajecų santakos.

Pieninai žemėlapyje

Aukščiausia viršukalnė yra Vysoke Skalky (svk. Vysoké Skalky) arba Vysoka (lenk. Wysoka), kuri iškilusi 1 050 m, o žinomiausia viršukalnė – Trys karūnos (lenk. Trzy Korony), kuri iškilusi 982 m virš jūros lygio. Pieninai skirstomi į 3 dalis:

  • Lenkijoje:
    • Spišo Pieninai (lenk. Pieniny Spiskie, svk. Spišské Pieniny)
    • Vlašcivės Pieninai (lenk. Pieniny Właściwe, svk. Centrálne Pieniny)
  • Slovakijoje:
    • Mažieji Pieninai (svk. Malé Pieniny, lenk. Małe Pieniny)
Trys karūnos

Pieninai daugiausiai sudaryti iš klinčių ir dolomito uolienų sluoksnių. Formavosi jūros dugne per kelias geologines epochas. Susiformavę ir iškilę vėlyvojoje kreidoje. Terciaro geologinio periodo pradžioje kilo antroji tektoninių judesių banga, paleogeno ir neogeno perioduose – trečioji, suformavusi sudėtingesnes tektonines struktūras. Tuo pačiu metu erozija veikė išorines mantijos uolienas, tokiu būdu toliau formuodama vietovės reljefą. Viršukalnės susiformavusios iš atsparių išoriniam poveikiui juros uolienų, daugiausiai klinčių. Šiaurinės Pieninų dalies pakraštyje susiformavę kalnai yra vulkaninės kilmės.

Slėniai ir perėjos sukurtos iš minkštesnių ir lengviau pasiduodančių irimui kreidos ir paleogeno periodų uolienų. Susiformavę kalnų urvai nedideli, jų nedaug. Priešingai, upių ir upokšnių vagos dažniausiai yra giliai įsigraužusios į reljefą. Jos sudaro apie 15 vaizdingų gilesnių griovų ir tarpeklių. Pieninuose žinomiausi iš jų – Dunajeco upės ir Homolės tarpekliai (lenk. Wąwóz Homole).

Išraiškingos reljefo formos, turtinga biologinė įvairovė ir sukurta infrastruktūra pritraukia kalnų ir vandens turizmo mėgėjus. Abipus valstybinės sienos įsteigti nacionaliniai parkai:

  • Józef Nyka: Pieniny. Przewodnik. Wyd. IX. Latchorzew: Wyd. Trawers, 2006. ISBN 83-915859-4-8.
  • Pieniński Park Narodowy. Pieniny polskie i słowackie. Mapa 1:25 000. Kraków: Wyd. Kartograficzne Polkart Anna Siwicka, 2006/07. ISBN 83-87873-07-1.
  • Władysław Strojny: Pieniny. Warszawa: 1987.