Pereiti prie turinio

Plokščiai

Koordinatės: 55°04′37″š. pl. 23°09′54″r. ilg. / 55.077°š. pl. 23.165°r. ilg. / 55.077; 23.165 (Plokščiai)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Plokščiai
{{#if:275px
Nemuno gatvė
Plokščiai
Plokščiai
55°04′37″š. pl. 23°09′54″r. ilg. / 55.077°š. pl. 23.165°r. ilg. / 55.077; 23.165 (Plokščiai)
Apskritis Marijampolės apskrities vėliava Marijampolės apskritis
Savivaldybė Šakių rajono savivaldybės vėliava Šakių rajono savivaldybė
Seniūnija Plokščių seniūnija
Gyventojų (2021) 316
Vikiteka Plokščiai
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Plókščiai
Kilmininkas: Plókščių
Naudininkas: Plókščiams
Galininkas: Plókščius
Įnagininkas: Plókščiais
Vietininkas: Plókščiuose
Istoriniai pavadinimai rus. Благословеньство[2], lenk. Błogosławieństwo

Plokščiai – kaimas Šakių rajono savivaldybėje, į šiaurės rytus nuo Šakių, kelių  3807  KiduliaiGelgaudiškisGerdžiūnai  ir  3801  ŠakiaiPlokščiai  sankryžoje. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Miestelis išsidėstęs kairiajame Nemuno krante, priešais Raudonę, prie Vaiguvos upelio žiočių. Stovi medinė Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia (nuo 1868 m.; yra unikalus varpas, nulietas 1573 m.), veikia Plokščių vidurinė mokykla, biblioteka, ambulatorija, girininkija, stūkso Plokščių piliakalnis. Yra „ Kančių kelių“ memorialas (pastatytas 2000 m.),[3] tarybinių karių kapai.

Plokščių bažnyčia

Plokščiai – asmenvardinis vietovardis, sudarytas iš Plókštis, Plokštỹs daugiskaitos.[4] 1676 m. vietos dvarą valdė Jeronimas Krišpinas Kiršenšteinas, kuris vietovę pavadino Blagoslavenstvu (rus. Благословенство). Šis pavadinimas vartotas iki I pasaulinio karo,[5] nors vietos gyventojų nebuvo vartojamas.

Vaiguvos gatvė-upė Plokščiuose

Kaimas išsiskiria upeliu-gatve, istorinis-archeologinis paminklas – Šventaduobė (yra lurdas),[6] Plokščiai įeina į Panemunių RP teritoriją, apylinkėse yra pažintinis pėsčiųjų takas. Kaime vyksta Kalbos dienos.

Plokščių mokyklos pastatas, 1988 m. perkeltas į Rumšiškėse esantį liaudies buities muziejų

Pirmą kartą minimi 1646 m. XVII a. priklausė Krišpinams-Kiršenšteinams, Tiškevičiams, vėliau – kitoms giminėms (Karpiams, Strumiloms). 1670 m. pastatyta pirmoji Plokščių bažnyčia. 1703 m. gavo turgaus privilegiją. 1819 m. įsteigta parapijos mokykla (nuo 1822 m. – valstybinė).

XIX a. pabaigoje Plokščiai buvo svarbus knygnešystės centras, o kaime gyvenusio teisėjo Petro Kriaučiūno sodyboje rinkdavosi lietuvių kultūros veikėjai, lietuvių mokslininkai (P. Avižonis, Antanas Baranauskas, Jonas Jablonskis, Vincas Kudirka, Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Juozas Tumas-Vaižgantas, Povilas Višinskis, kitų šalių mokslininkai Aleksandras Aleksandrovas, Åge Meyer Benedictsen, Jan Niecisław Baudouin de Courtenay ir kiti). Tuo metu Plokščiai buvo kaimas ir palivarkas, valsčiaus centras Naumiesčio apskrityje.[7]

Per Rusijos 1905–1907 m. revoliuciją buvo išvaikyta valsčiaus valdyba, Plokščių dvare ir palivarke streikavo darbininkai. XX a. tarpukariu Plokščiuose veikė smulkaus kredito draugija, pieninė, malūnas, keletas parduotuvių. 1941 m. iš Plokščių valsčiaus į Vokietiją repatrijavo kai kurias šeimas, į jų sodybas atkelti lietuviai iš Vokietijos okupuoto Seinų krašto.[8] Iki 1977 m. buvo Plokščių apylinkės centras, buvo kolūkio centrinė gyvenvietė.

2000 m. patvirtintas Plokščių herbas. 2004 m. gruodžio 9 d. buvo įsteigtas Plokščių bendruomenės centras.[9]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
18611915 m. Plokščių valsčiaus centras Naumiesčio apskritis
19191950 m. Šakių apskritis
19501977 m. Plokščių apylinkės centras Šakių rajonas
19771995 m. Gelgaudiškio apylinkė
1995 Plokščių seniūnijos centras Šakių rajono savivaldybė
Šventaduobė
Demografinė raida tarp 1827 m. ir 2021 m.
1827 m.[10] 1880 m.[10] 1888 m.[11] 1891 m.*[2] 1923 m.sur.[12] 1959 m.sur.[13] 1970 m.sur.[13]
216 641 941 641 455
330 (kaime)
125 (dvare)
555 465
1979 m.sur.[14] 1989 m.sur.[15] 2001 m.sur.[16] 2011 m.sur.[17] 2021 m.sur.[18] - -
450 419 405 378 316 - -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus.

Žymūs žmonės

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

XIX a. pabaigoje svarbų vaidmenį Plokščiuose suvaidino visuomenės veikėjas ir pedagogas Petras Kriaučiūnas (1850–1916), 10 metų buvęs Plokščių taikos teisėju. Pas jį svečiuodavosi daug žymių tautinio atgimimo veikėjų, tarp jų ir Vincas Kudirka (1858–1899), čia parašęs ne vieną straipsnį savo įkurtam atgimimo šaukliui „Varpui“. Pakelėje prie mokyklos stūkso V. Kudirkos akmuo. Iki pirmojo pasaulinio karo Plokščiuose, Vaiguvos upelyje, gulėjo didžiulis riedulys, ant kurio mėgo ilsėtis ir rašyti V. Kudirka. Pirmojo pasaulinio karo metais akmuo buvo susprogdintas. Iš jo Stulgių kaimo ūkininkas pasigamino girnas, kuriomis buvo spaudžiamas aliejus. Po kelių dešimtmečių jos tapo nereikalingos ir pastatytos Plokščiuose 1970 m., kai miestelis šventė 300 metų jubiliejų.[19]

  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. 2,0 2,1 Благословеньство. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 4 (7) : Битбург — Босха. С.-Петербургъ, 1891., 55 psl. (rus.)
  3. „Objekto Nr. 17030 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
  4. Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė. Prieiga internete https://ekalba.lt/lietuvos-vietovardziu-geoinformacine-duomenu-baze/
  5. https://digital.staatsbibliothek-berlin.de/werkansicht?PPN=PPN756253349&PHYSID=PHYS_0003&DMDID=DMDLOG_0001
  6. * Šventaduobė Archyvuota kopija 2007-09-28 iš Wayback Machine projekto.
  7. Błogosławieństwo. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. I (Aa — Dereneczna). Warszawa, 1880, 248 psl. (lenk.)
  8. Plokščiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVIII (Perk-Pra). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010
  9. „Šakių rajono savivaldybė - Plokščių“. sakiai.lt. 2015-12-07. Suarchyvuota iš originalo 2014-12-27. Nuoroda tikrinta 2016-05-29.
  10. 10,0 10,1 Błogosławieństwo, Lenkijos Karalystės ir kitų slavų kraštų geografinis žodynas, I tomas. – Warszawa, 1880. – 248 p. (lenk.)
  11. Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи: как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901. (Archive.org nuoroda)
  12. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  13. 13,0 13,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  14. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  15. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  16. Marijampolės apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  17. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  18. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
  19. Vaiguvos upelis-gatvė Plokščiuose suduvosgidas.lt

Aplinkinės gyvenvietės

GELGAUDIŠKIS – 14 km
Voniškiai – 6 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Kubiliai – 6 km
Gerdžiūnai – 14 km
Bizieriai – 10 km
ŠAKIAI – 18 km