Pereiti prie turinio

Seiliūnai

Koordinatės: 54°16′19″š. pl. 23°53′24″r. ilg. / 54.272°š. pl. 23.890°r. ilg. / 54.272; 23.890 (Seiliūnai)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Seiliūnai
{{#if:265px
Gatvė Seiliūnuose
Seiliūnai
Seiliūnai
54°16′19″š. pl. 23°53′24″r. ilg. / 54.272°š. pl. 23.890°r. ilg. / 54.272; 23.890 (Seiliūnai)
Apskritis Alytaus apskrities vėliava Alytaus apskritis
Savivaldybė Lazdijų rajono savivaldybės vėliava Lazdijų rajono savivaldybė
Seniūnija Noragėlių seniūnija
Gyventojų (2021) 113
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Seiliū́nai
Kilmininkas: Seiliū́nų
Naudininkas: Seiliū́nams
Galininkas: Seiliū́nus
Įnagininkas: Seiliū́nais
Vietininkas: Seiliū́nuose

Seiliūnai – kaimas Lazdijų rajono savivaldybėje, 4 km į šiaurę nuo Noragėlių, šalia kelio  132  AlytusSeirijaiLazdijai . Į vakarus nuo kaimo telkšo Obelija. Seniūnaitijos centras. Kaime yra biblioteka, parduotuvė ir laisvalaikio salė.

Pastatas Seiliūnuose

Kaimo gilią senovę mena 1957 m. kasant žvyrą suardyti kapai (Seiliūnų kapinynas) su gausiomis įkapėmis. Pagal jas archeologai nustatė, kad čia laidoti žmonės IV–V šimtmečiais. Tokių radinių rasta dar 1968 ir 1971 m. Jie saugomi Vilniaus muziejuje. 15471559 m. Seiliūnai jau buvo ir priklausė Radvilų dvarui Seirijuose. Vėliau, 1688 m., kaimas atiteko Prūsijos elektoriams. Esant Prūsijos valdovų nuosavybėje, jame buvo apgyvendinta keletas šeimų vokiečių kolonistų, kurių dauguma buvo amatininkai. 1917 m. kaime gyveno – 221 žmogus.

Nepriklausomybės metais (1920 m.) Seiliūnuose įsteigta pradžios mokykla, kurią lankė Seiliūnų, Mankūnėlių. Seirijočių ir Roičių kaimo vaikai. Mokykla iš pradžių glaudėsi ūkininkų pirkiose, tačiau vėliau ūkininkas Jonas Bražinskas savo lėšomis pastatė atskirą pastatą.

Demografinė raida tarp 1888 m. ir 2021 m.
1888 m.[2] 1923 m.sur.[3] 1959 m.sur.[4] 1970 m.sur.[5] 1979 m.sur.[6] 1986 m.[7]
432 263 218 232 233 254
1989 m.sur.[8] 2001 m.sur.[9] 2011 m.sur.[10] 2021 m.sur.[11] - -
227 181 146 113 - -
  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи: как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901. (Archive.org nuoroda)
  3. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  4. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  5. SeiliūnaiMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 174 psl.
  6. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  7. Seiliūnai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 642
  8. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  9. Alytaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
  10. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  11. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.