Pereiti prie turinio

Čenstakava

Koordinatės: 50°48′00″ š. pl. 19°07′00″ r. ilg. / 50.80000°š. pl. 19.11667°r. ilg. / 50.80000; 19.11667 (Čenstakava)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Čenstakava
lenk. Częstochowa
            
Čenstakava
Čenstakava
50°48′00″ š. pl. 19°07′00″ r. ilg. / 50.80000°š. pl. 19.11667°r. ilg. / 50.80000; 19.11667 (Čenstakava)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė Lenkijos vėliava Lenkija
Vaivadija Silezijos vaivadija Silezijos vaivadija
Apskritis Čenstakavos apskritis
Įkūrimo data 1220 m.
Gyventojų (2007) 242 300
Plotas 160 km²
Tankumas (2007) 1 514 žm./km²
Vikiteka Čenstakava

Čenstakavà [1] (lenk. Częstochowa) – miestas-apskritis pietų Lenkijoje, prie Vartos upės. Išvystyta metalurgija, tekstilė, mašinų gamyba, popieriaus ir baldų pramonė. Yra vienuolynas (XVII–XVIII a.), bažnyčia (XIV a., su Čenstakavos Dievo Motinos ikona).

Pirmą kartą Čenstakavos kaimas paminėtas 1220 m. 1382 m. čia įkurtas vienuolynas, kuriame nuo 1384 m. yra jo didžiausia įžymybė – Čenstakavos Dievo Motinos ikona, vadinama Juodąja Madona. Iki 1377 m. Čenstakava tapo miestu, 1502 m. jai suteiktos Magdeburgo teisės. XIX a. buvo Petrakavo gubernijos Čenstakavos apskrities centras.[2]

1939 m. rugsėjo 3 d. miestą užėmė vermachtas. Miestas pervadintas vokišku Tschenstochau pavadinimu ir įjungtas į Generalinę guberniją. Jau kitą dieną po miesto užėmimo okupacinė valdžia sušaudė 150 žydų. 1941 m. balandžio 9 d. čia įkurtas žydų getas. Antrojo pasaulinio karo metu sunaikinta beveik visa žydų bendruomenė – apie 45 000 žydų. 1945 m. sausio 16 d. miestą užėmė Raudonoji armija.

Nors 1999 m. miestas buvo įtrauktas į Silezijos vaivadiją, Čenstakava yra ne Silezijos, o Mažosios Lenkijos dalis. Čenstakava, norėdama pabrėžti savo ryšius su Mažąja Lenkija, įstojo į „Mažosios Lenkijos miestų ir savivaldybių asociaciją“.

Pauliečių vienuolynas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Svarbiausias architektūrinis ansamblis Čenstakavoje yra įtvirtintas Pauliečių vienuolynas, pastatytas ant Jasna Gura vadinamos kalvos miesto vakaruose. 1655 m. švedų kariuomenės apsiaustas vienuolynas išsilaikė keliolika savaičių. Prie barokinio interjero vienuolyno bažnyčios glaudžiasi 106 m bokštas ir koplyčia su garsiuoju Juodosios Madonos paveikslu. Bažnytinių švenčių metu į vienuolyną susirenka šimtai tūkstančių piligrimų.

Miesto viešuoju transportu, kurį sudaro autobusų ir tramvajų linijos, rūpinasi Miejskie Przedsiębiorstwo Komunikacyjne. Mieste yra Rudnikų oro uostas, artimiausias tarptautinis oro uostas yra Katovicuose. Miestas yra šalia kelio tarp Katovicų ir Varšuvos.