Šarūnas Bartas
Šarūnas Bartas | |
---|---|
Gimė | 1964 m. rugpjūčio 16 d. Šiauliuose |
Veikla | lietuvių kino filmų režisierius. |
Žymūs apdovanojimai | |
Šarūnas Bartas (g. 1964 m. rugpjūčio 16 d. Šiauliuose) – lietuvių kino filmų režisierius.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1986–1991 m. studijavo Kinematografijos institute Maskvoje. 1989 m. įkūrė pirmąją Lietuvoje nepriklausomą kino studiją ��Kinema“. Režisūroje debiutavo pusiau mėgėjišku dokumentiniu filmu „Tofolarija“ ir atkreipusiu dėmesį vidutinio metražo dokumentiniu filmu „Praėjusios dienos atminimui“, kuris 1990 m. apdovanotas Amsterdamo dokumentinių filmų festivalio prizu.[1]
2017 m. lapkritį aktorė Julija Steponaitytė savo facebook paskyroje ir interviu 15min.lt bei dailininkė Paulė Boculaitė interviu tinklalapiui nanook.lt apkaltino Š. Bartą seksualiniu užpuolimu.[2][3] Reaguodamas į tai Vilniaus meras Remigijus Šimašius pranešė imsiąsis veiksmų dėl savivaldybės režisieriui lengvatinėmis sąlygomis nuomojamų patalpų „Skalvijos“ kino centre. Š. Bartas kaltinimus atmetė ir paskelbė iš patalpų išsikraustysiąs pats.[4]
Asmeninis gyvenimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pirmoji žmona – rusų ir prancūzų aktorė Jekaterina Golubeva (1966–2011),[5] porai gimė duktė Ina Marija Bartaitė (1996–2021). Antroji žmona – smuikininkė Lora Kmieliauskaitė, duktė Una Marija.
Filmografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Tofolarija, 1986 m.
- Praėjusios dienos atminimui, 1989 m.
- Trys dienos (Three Days) 1991 m.
- Koridorius, 1994 m.
- Mūsų nedaug (Few of Us), 1996 m.
- Namai (A Casa), 1997 m.
- Laisvė, 2000 m.
- Europos vizijos (Visions of Europe) 2004 m.
- Septyni nematomi žmonės (Seven Invisible Men), 2005 m.
- Eurazijos aborigenas, 2010 m.
- Ramybė mūsų sapnuose, 2015 m.
- Šerkšnas (Frost), 2017 m.
- Sutemose, 2019 m.
Vaidino kino filmuose „Šešiolikmečiai“ (1987 m., rež. Raimundas Banionis), taip pat savo režisuotuose filmuose „Koridorius“, „Eurazijos aborigenas“ ir „Ramybė mūsų sapnuose“.
Apdovanojimai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1990 m. „Wisselzak Trophy“ Tarptautiniame Amsterdamo dokumentinio kino festivalio prizas už kino filmą „Praėjusios dienos atminimui“.
- 1992 m. FIPRESCI Berlyno kino festivalio prizas už kino filmą „Trys dienos“.
- 1995 m. FIPRESCI apdovanojimas Viennale už kino filmą „Koridorius“.
- 1995 m. C.I. C.A. E. apdovanojimas Torino Tarptautinis Jauno Kino Festivalis (International Festival of Young Cinema), už kino filmą „Koridorius“.
- 2000 m. CinemAvvenire apdovanojimas (geriausias filmas, atskleidžiantis žmogaus-gamtos sąsajų aspektą) Venecijos filmų festivalyje už kino filmą „Mūsų nedaug“.
- 2001 m. Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija
- 2010 m. „Sidabrinės gervės“ apdovanojimas nominacijoje „Geriausias režisierius“ už kino filmą „Eurazijos aborigenas“.[6]
- 2010 m. „Sidabrinės gervės“ apdovanojimas nominacijoje „Geriausias vaidybinis filmas“ už kino filmą „Eurazijos aborigenas“.[7]
- 2010 m. „Tamsiųjų naktų“ kino festivalyje (Estija) Š. Barto režisuotas filmas „Eurazijos aborigenas“ įvertintas geriausiu Baltijos šalių filmu.[8]
- 2016 m. „Sidabrinės gervės“ apdovanojimas už geriausią režisieriaus darbą ir Š. Barto režisuotas filmas „Ramybė mūsų sapnuose“ įvertintas geriausiu metų pilnametražiu filmu.[9]
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Regina Jackūnaitė. Šarūnas Bartas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 679 psl.
- ↑ [1]
- ↑ Š. Bartui – dar vieni kaltinimai: prakalbo ir dailininkė P. Bocullaitė, kauno.diena.lt, 2017-11-13
- ↑ Po ilgos tylos prabilo Šarūnas Bartas: „Nesutinku su mestais kaltinimais“
- ↑ Režisieriaus Barto gyvenimas už kadro delfi.lt Archyvuota kopija 2019-03-29 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ lika.lt Archyvuota kopija 2017-06-19 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ lika.lt Archyvuota kopija 2017-06-19 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Estijoje įvertintas „Eurazijos aborigenas“. LRT.lt, 2010-12-0
- ↑ „Sidabrinė gervė“: triumfavo „Ramybė mūsų sapnuose“, už gyvenimo nuopelnus apdovanota Izabelė Pinaitytė, 15min.lt, 2016 m. gegužės 27 d.