Pereiti prie turinio

Edas I

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Edas I
karalius
Robertjenai
Gimė 856 m.
Mirė 898 m. sausio 1 d. (~42 metai)
La Fère
Tėvas Robertas Stiprusis
Motina Adelaida Turietė
Sutuoktinis (-ė) Teodrata iš Trua
Vakarų Frankijos karalius
Valdė 888 m. vasario 29 d. - 898 m. sausio 1 d. (9 metai)
Pirmtakas Karolis III Storasis
Įpėdinis Karolis III Naivusis
Neustrijos markizas
Valdė 886 m. gegužės 12 d. - 888 m. vasario 29 d. (1 metai)
Pirmtakas Hugas Abatas
Įpėdinis Robertas I Paryžietis
Paryžiaus grafas
Valdė 886 m. gegužės 12 d. - 888 m. vasario 29 d. (1 metai)
Pirmtakas Hugas Abatas
Įpėdinis Robertas I Paryžietis
Vikiteka Edas I

Edas I (pranc. Eudes de France; angl. Odo; g. apie 852 m. – m. 898 m. sausio 1 d.) – Vakarų Frankijos karalius (valdė 888–898 m.), Frankų hercogas ir Paryžiaus grafas. Edas buvo Anžu grafo Roberto Stipriojo sūnus, t. y., priklausė Robertjenų giminei.

Edas buvo vyriausiasis Frankų hercogo ir Neustrijos markizo Roberto Stipriojo sūnus. Robertas stiprusis yra Robertjenų giminės, kuriai priskiriamas ir Edas, pradininkais. 866 m. Robertas Stiprusis mirė. Edas Neustrijos markizo titulą gavo 886 m., mirus Hugui Abatui, kuris Neustrijos markizu tapo 866 m., po Roberto Stipriojo mirties padalinus jo valdas.

Edas 890–894 m. buvo Paryžiaus grafas. Edas taip pat buvo ir Turo St. Martino abatijos abatgrafas.[1][2]

Edas vedė Teodratą iš Trua (Théodrate of Troyes). Jų sūnūs buvo:

  • Arnulfas (gimęs apie 885 m.),
  • Gi (Guy; gimęs apie 888 m.).

Abu sūnūs mirė nesulaukę 15 m.

Romantinis piešinys (1883 m.): grafas Edas prasikerta kelią pro apgulėjus ir išlaisvina Paryžių.

Už kovinius įgūdžius ir narsą atremiant Vikingų atakas 885–886 m. Paryžiaus apgultyje vakarų frankai 888 m. Edą po imperatoriaus Karolio Storojo nušalinimo išrinko savo karaliumi. Edą 888 m. vasarį Kompjenėje karūnavo Senso arkivyskupas Valteris.[3]

Edas toliau kovojo su vikingais, ties Montfaucon-d’Argonne juos sutriuškino, tačiau netrukus įsivėlė į kivirčus su galingais didikais, palaikiusiais Karolio Naiviojo pretenzijas į Vakarų Frankijos sostą.

889 ir 890 m. Edas suteikė Manresos grafystei ypatingų privilegijų. Manresa buvo priešakinėse linijose atremiant iš pietų besiveržiančius maurus, todėl Manresai buvo suteikta statyti gynybinius bokštus, vadinamus manresanas ar manresanes. Ši privilegija suteikė Manresos grafystei savitumo, kuriuo ji du šimtmečius ir skyrėsi nuo gretimų žemių.

Siekdamas palaikymo Edas pripažino Rytų Frankijos karaliaus Arnulfo Karinto viršenybę. Tačiau 894 m. Arnulfas pareiškė palaikąs Karolį Naivųjį, ir po konflikto, trukusio trejus metus, Edas buvo priverstas susitarti su varžovu ir perdavė regioną šiauriau Senos jo valdžiai.

Edas mirė 898 m. sausio 1 d. La Fère miestelyje.

Edas I
Gimė: ~856 m. Mirė: 898 m. sausio 1 d.
Karališkieji titulai
Prieš tai:
Karolis III Storasis (884–887 m.)
Prancūzijos karalius
(Vakarų Frankijos karalius)

888 m. vasario 29 d. - 898 m. sausio 1 d.
Po to:
Karolis III Naivusis (898-922 m.)
  1. Ernest Lavisse, Histoire de France, tome ii. (Paris, 1903)
  2. E. Favre, Eudes, comte de Paris et roi de France (Paris, 1893)
  3. Gwatking, H. M., Whitney, J. P., et al. Cambridge Medieval History: Volume III—Germany and the Western Empire. Cambridge University Press:London(1930)