Gruodžio 13

Gruodžio 13 yra 347-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 348-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 18 dienų.

• Šviesos diena, Šv. Liucija.

Eiviltė – Kastautas – Kastautė – Kastė – Kastytis – Liucė – Liucija – Lucė – Lucija – Otilija

• 1513 – prie Šv. Jonų bažnyčios įsteigta pirmoji parapijinė Vilniaus miesto mokykla;
• 1925 – Kaune atidaryta lietuvių dailininko ir kompozitoriaus M.K. Čiurlionio paveikslų galerija, pastatyta ir įrengta pagal architekto Vladimiro Dubeneckio projektą;
• 1996 – Lietuvos žemės ūkio universitete įvyko pirmasis Lietuvos girininkų suvažiavimas.

• 1864 m. – Juozas Andziulaitis-Kalnėnas, Lietuvos poetas, vertėjas, publicistas, laisvamanis (m. 1916 m.).
• 1866 m. – Eugenijus Spontis, italų kilmės Rusijos ir Lietuvos politinis veikėjas (m. 1931 m.).
• 1881 m. – Stasius (Stasys) Michelsonas, politinis veikėjas, istorikas, JAV lietuvių spaudos darbuotojas, kultūros veikėjas (m. 1973 m.).
• 1898 m. – Veronika Karvelienė-Bakštytė, Lietuvos pedagogė, visuomenės veikėja, filosofijos daktarė (m. 1952 m.).
• 1906 m. – Birutė Otilija Damijonaitytė-Strolienė, Lietuvos fortepijono pedagogė (m. 1997 m.).
• 1917 m. – Jonas Misiūra, Lietuvos gydytojas terapeutas, medicinos mokslų daktaras (m. 1966 m.).
• 1928 m. – Mečislovas Sakalauskas, Lietuvos fotografas (m. 2023 m.).
• 1930 m. – Vytautė Žilinskaitė, Lietuvos prozininkė, humoristė, vaikų literatūros rašytoja (m. 2024 m.).
• 1931 m. – Juozas Juškauskas, Lietuvos inžinierius hidrotechnikas, habilituotas technologijos mokslų daktaras (m. 2000 m.).
• 1934 m. – Jonas Čiulevičius, agronomas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1943 m. – Vida Garalienė-Grybauskaitė, Lietuvos biofizikė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė.
• 1948 m. – Vladimiras Beresniovas, Lietuvos prominentinis dailininkas, karikatūristas, humoristas, poetas.
• 1950 m.:
  • Egidijus Bieliūnas, teisininkas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas, teisėtyrininkas penalistas ir kriminologas, Vilniaus universiteto (VU) docentas, diplomatas.
  • Irma Baltrušaitienė, Lietuvos ir Neringos savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja.
• 1952 m. – Birutė Austienė, teisininkė, Lietuvos ir Alytaus visuomenės bei politinė veikėja.
• 1956 m. – Ričardas Ožalas, Lietuvos ir Panevėžio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1960 m. – Laimutė Butautienė, Lietuvos ir Šilutės rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1964 m.:
  • Rimantas Šavelis, Lietuvos ir Molėtų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Vilija Aleknevičienė, Lietuvos ekonomistė, socialinių mokslų daktarė.
  • Vytautas Janušas, Lietuvos ir Trakų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1968 m. – Arūnas Gelūnas, Lietuvos dailininkas, filosofas, humanitarinių mokslų daktaras.
• 1973 m. – Vladas Kukėnas, Lietuvos ir Švenčionių rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1975 m. – Dalius Jankauskas, ūkininkas, Lietuvos ir Kupiškio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1976 m. – Diana Gaičiūnaitė, Lietuvos cirko artistė, iliuzionistė.
• 1982 m. – Simona Krupeckaitė, profesionali Lietuvos treko dviratininkė, 2009 metų Pasaulio dviračių treko čempionė, planetos rekordininkė.
• 1986 m. – Andrius Rimiškis, Lietuvos pop muzikos atlikėjas, išgarsėjo tapęs nugalėtoju populiariame lietuviškame muzikiniame realybės šou „Kelias į žvaigždes“ 2005-aisias metais.

• 1754 m. – Jurgis Radvila, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas (g. 1721 m.).
• 1848 m. – Eustachijus Karolis Karpis, Rusijos imperijos valstybės ir švietimo veikėjas, mecenatas.^[1] (g. 1785 m.).
• 1968 m. – Benediktas Babrauskas, lietuvių rašytojas, poetas, kritikas, visuomenės veikėjas (g. 1910 m.).
• 1971 m. – Kazimieras Oleka, Lietuvos teisininkas, vidaus reikalų ministras, Pirmojo ir Antrojo Seimų narys, Lietuvos centrinio valstybinio archyvo pirmasis direktorius (g. 1880 m.).
• 1976 m. – Vladas Jonas Jakubėnas, lietuvių kompozitorius, pianistas, koncertmeisteris, publicistas, muzikos kritikas, visuomenės veikėjas, pedagogas (g. 1904 m.).
• 1999 m. – Albertas Zalatorius, vienas garsiausių lietuvių literatūros tyrinėtojų ir kritikų, Sąjūdžio Seimo narys, išrinktas ir patvirtintas Sąjūdžio Steigiamajame suvažiavime 1988 m. spalio 23 d (g. 1932 m.).
• 2002 m. – Jurgis Kunčinas, poetas, eseistas, vertėjas, vienas žymiausių lietuvių prozininkų po Lietuvos nepriklausomybės atgavimo (g. 1947 m.).
• 2008 m.:
  • Juozapa Giniotienė, Lietuvos pedagogė, skaitovė, poetė, Šiaulių miesto visuomenės veikėja (g. 1932 m.).
  • Vaiva Radasta Vėbraitė-Vėbra, Lietuvos ir išeivijos visuomenės veikėja (g. 1954 m.).
• 2009 m. – Vladas Katkevičius, Lietuvos inžinierius elektromechanikas, visuomenės veikėjas, habilituotas technologijos mokslų daktaras (g. 1937 m.).
• 2022 m. – Viktoras Masevičius, Lietuvos choro dirigentas ir pedagogas (g. 1954 m.).^[2]

• 1294 – atsistatydino popiežius Celestinas V ir tapo pirmuoju atsistatydinusiu popiežiumi.
• 1642 – olandų keliautojas Abelis Tasmanas atrado Naująją Zelandiją;
• 1918 – JAV prezidentas Woodrow Wilson atvyko į Prancūziją ir tapo pirmuoju JAV prezidentu, savo kadencijos metu aplankiusiu Europą;
• 1920 – Nacijų Lyga Hagoje įsteigė Tarptautinį teismą;
• 1941 – Antrasis pasaulinis karas: Vengrija ir Rumunija paskelbė karą JAV;
• 1974 – Malta tapo respublika;
• 1981 – Lenkijoje įvestas karo stovis (atšauktas 1983 m. liepos 22 d.);
• 1996 – Kofi Ananas išrinktas generaliniu JTO sekretoriumi;
• 2003 – netoli savo gimtojo miesto Tikrito sugautas Irako diktatorius Sadamas Huseinas;
• 2007 − Lisabonoje Europos Sąjungos šalių vadovų pasirašyta Lisabonos sutartis.

• 1170 m. – Valteris fon der Fogelveide, viduamžių vokiečių dainius, lyrikas ir poetas. Valteris sukūrė apie 500 strofų, 90 dainų ir kitų kūrinių. Jau XIII a. buvo vienas geriausių minezingerių ir meisterzingerių (m. 1230 m.).
• 1521 m. – Sikstas V, katalikų popiežius nuo 1585 iki 1590 m (m. 1590 m.).
• 1553 m. – Henrikas IV Burbonas, 1572–1589 m. Navaros karalius Henrikas III ir 1589–1610 m. Prancūzijos karalius (m. 1610 m.).
• 1720 m. – Karlas Gocis, italų rašytojas, dramaturgas (m. 1806 m.).
• 1797 m. – Henrikas Heinė, vokiečių rašytojas, poetas ir žurnalistas, vienas žymiausių pirmosios XIX amžiaus literatūrinio gyvenimo asmenybių (m. 1856 m.).
• 1816 m. – Verneris fon Zymensas, vokiečių išradėjas ir pramonininkas, didžiausio pasaulyje elektrotechnikos koncerno steigėjas (m. 1892 m.).
• 1873 m. – Valerijus Briusovas, rusų poetas simbolistas, literatūros kritikas, vertėjas (m. 1924 m.).
• 1874 m. – Josifas Levinas, rusų ir JAV pianistas, pedagogas (m. 1944 m.).
• 1877 m. – Mykola Leontovyčius, ukrainiečių kompozitorius, choro dirigentas, pedagogas, folklorininkas (m. 1921 m.).
• 1891 m. – Karlis Dzileja, latvių pedagogas, literatūros tyrinėtojas, žurnalistas. Slapyvardžiai Slīpernieks, Ģirts Bezdibens, K. Dzelzkalns, K. Ezerkalns, K. Lībietis, K. Lejnieks (m. 1963 m.).
• 1911 m. – Trygve Magnus Haavelmo, 1989 m. Nobelio ekonomikos premijos laureatas^[3] (m. 1999 m.).
• 1927 m. – James Wright, amerikiečių poetas (m. 1980 m.).
• 1947 m. – Jūhėjus Sato, Japonijos politikas, nuo 2006 m. – Fukušimos prefektūros gubernatorius.
• 1972 m. – Mauricio Solís, Kosta Rikos futbolininkas, šalies rinktinės ir CS Herediano klubo saugas.
• 1975 m. – Calvin Thomas Bruton, australų krepšininkas, gynėjas.
• 1976 m. – Radosław Sobolewski, futbolininkas, Lenkijos rinktinės ir Wisla Krakow klubo saugas.
• 1978 m. – Kasparas Kambala, Latvijos krepšininkas.
• 1979 m. – Matjažas Smodišas, Slovėnijos krepšininkas, rungtyniaujantis Maskvos CSKA komandoje.
• 1980 m.:
  • Bosco Wong, Honkongo aktorė.
  • Kristaps Grebis, Latvijos futbolininkas, puolėjas.
• 1982 m. – Maksimas Širokovas, Latvijos ledo ritulio gynėjas.
• 1983 m. – Mejdi Traoui, futbolininkas, Tuniso rinktinės ir Espérance klubo saugas.
• 1989 m. - Taylor Swift , amerikiečių dainininkė ir dainų autorė.

• 1124 m. – Kalikstas II, popiežius nuo 1119 m. vasario 1 d. iki mirties (g. 1065 m.).
• 1204 m. – Mošė Maimonidas, žydų filosofas, teologas, rašęs daugiausia arabų kalba (g. 1135 m.).
• 1250 m. – Frydrichas II, 1197–1250 m. Sicilijos karalius, 1212–1220 m. Vokietijos karalius, 1212–1250 m. Šventosios Romos imperijos imperatorius ir 1228–1235 m. Švabijos kunigaikštis Frydrichas VI (g. 1194 m.).
• 1466 m. – Donatelas, italų skulptorius (g. 1386 m.).
• 1521 m. – Manuelis I, Portugalijos karalius (g. 1469 m.).
• 1621 m. – Katarina Stenbock, Švedijos karaliaus Gustavo I žmona ir Švedijos karalienė^[4] (g. 1535 m.).
• 1930 m. – Fritz Pregl, 1923 m. Nobelio chemijos premijos laureatas^[5] (g. 1869 m.).
• 1935 m. – François Auguste Victor Grignard, 1912 m. Nobelio chemijos premijos laureatas^[5] (g. 1871 m.).
• 1940 m. – Žakas Arsenė D’Arsonvalis, prancūzų gydytojas ir fizikas (g. 1851 m.).
• 1944 m. – Vasilijus Kandinskis, rusų kilmės tapytojas, grafikas ir meno teoretikas. Laikomas vakarietiškojo abstrakčiojo meno pradininku. V. Kandinskio abstrakcijų raiškos galimybių tyrinėjimas pelnė jam vieno iš svarbiausių moderniojo meno inovatorių vardą. Moderniajam menui jis nusipelnė tiek meno teorijos, tiek kūrybos darbais (g. 1866 m.).
• 1955 m. – Antonio Caetano de Abreu Freire Egas Moniz, 1949 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[6] (g. 1874 m.).
• 2003 m. – Maris Čaklajis, Latvijos poetas, vartėjas (g. 1940 m.).
• 2021 m. – Sergejus Solovjovas, rusų kino režisierius (g. 1944 m.).^[7]