Pereiti prie turinio

Hlebavičiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Glebavičiai
Herbas "Leliva"
Herbas "Leliva"
Kilmė etninė Lietuva
Pradininkas Glebas Vėžaitis
Titulas bajorai
Laikotarpis XV a.XVII a.
Šalys LDK

Hlebavičiai[1] (lenk. Hlebowiczowie) – XV a. – XVII a. Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės (LDK) didikų giminė.

Katalikai, kilę iš etninės Lietuvos.[1] Pirmasis iš XV a. antrosios pusės žinomas giminės atstovas Glebas Vėžaitis. Per herbus (Lelija (herbas)Leliva) giminiavosi su tuo metu įtakingais didikais Manvydais. Dėl to ir dėl glaudžių ryšių su valdančiąja Jogailaičių dinastija iškilo jo sūnūs Jurgis, Stanislovas ir Petras Glebavičiai.

Glebavičiai nuolat būdavo skiriami LDK rusiškų žemių (Smolenskas, Polockas, Vitebskas) vietininkais arba vaivadomis, neretai – centrinės valdžios pareigūnais (buvo Vilniaus ir Trakų vaivados, LDK maršalkos, iždininkai). Pasižymėjo XV a. pab.- XVI a. pirmosios pusės karuose su Maskvos didžiąja kunigaikštyste, dalyvavo pasiuntinybėse.

Pavardė Glebas – lenkiškos, baltarusiškos kilmės (lenk. Gleb, Hleb, blrs. Глеб).[2] Toliau per sen. rus. Гълѣбъ kilusi iš senovės skandinavų vardo Guðleifr (plg. sen. šved. *Guðlēfr).[3]

Žymiausi giminės atstovai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pauliaus Oderborno poema Hymnus de antiqua et illustri Heleboviciorum gente, 1583, skirta Lietuvos istorijai ir Glebaičių giminei

Paskutinis žymus LDK veikėjas iš Glebavičių giminės – Smolensko vaivada Jurgis Karolis Glebavičius (?-1669) – XVII a. vidurio karų su Rusija ir Švedija dalyvis. 1655 m. atsisakė pripažinti Švedijos karaliaus Karolio X Gustavo valdžią, nors buvo vedęs Kėdainių sutarties su švedais iniciatoriaus Jonušo Radvilos seserį Kotryną. Aktyviai dalyvavo rengiant 1667 m. Andrusovo paliaubų sutartį su Maskva. 1668–1669 m. – Vilniaus vaivada.[1]

  1. 1,0 1,1 1,2 Rimvydas PetrauskasHlebavičiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 512 psl.
  2. Lietuvių pavardžių žodynas, (ats. red. A. Vanagas, autoriai A. Vanagas, V. Maciejauskienė, M. Razmukaitė). Vilnius: Mokslas, 1985, T. 1; 1989, T. 2.
  3. Глеб, Max Vasmer. Russisches etymologisches Wörterbuch. I–III t. Heidelberg: Carl Winter Universitätsverlag, 1953–1958.