Pereiti prie turinio

Juozapas Dominykas Kosakovskis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Juozapas Dominykas Kosakovskis
Kosakovskiai
Kosakovskių herbas Ślepowron (Juodvarnis)
Kosakovskių herbas Ślepowron (Juodvarnis)
Gimė 1771 m. rugpjūčio 16 d.
Vaitkuškyje
Mirė 1840 m. lapkričio 2 d. (69 metai)
Varšuvoje
Tėvas Mykolas Kosakovskis
Motina Barbora Zyberkaitė
Sutuoktinis (-ė) Liudvika Potockytė
Vaikai Stanislovas Feliksas,
Žozefina,
Sofija,
Vanda,
Adelė
Žymūs apdovanojimai
Order Orła Białego
Order Orła Białego
Vikiteka Juozapas Dominykas Kosakovskis

Juozapas Dominykas Kosakovskis (lenk. Józef Dominik Korwin-Kossakowski, 1771 m. rugpjūčio 16 d. Vaitkuškyje1840 m. lapkričio 2 d. Varšuvoje) – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos politinis ir karinis veikėjas, pulkininkas iš grafų Kosakovskių giminės.

Juozapo tėvas buvo Vitebsko vaivada ir aktyvus konfederatas Mykolas Kosakovskis, o motina – Livonijos grafienė, Mykolo Tyzenhauzo našlė, Barbora Zyberkaitė.

Baigęs 1783 m. pradėtus mokslus Vilniuje, nuo 1789 m. dirbo Ukmergės teismo raštininku. Karininko karjerą pradėjo Vitebsko pulke kaip kavaleristas ir jau 1790 m. paskirtas LDK husarų brigados kavalerijos rotmistru. Tais pat metais buvo išrinktas Ukmergės kariniu ir civiliniu administratoriumi. Buvo deleguotas į ATR Seimą, kuriame išrūpino miestui Magdeburgo teisių patvirtinimą, dalyvavo Ketverių metų seime svarstant Gegužės 3 Konstituciją. 1793 m. karaliaus Stanislovo Augusto buvo apdovanotas aukščiausiu Lenkijos valstybiniu apdovanojimu, Baltojo erelio ordinu.

Nuo 1798 m. mirus tėvui gyveno gimtajame Vaitkuškio dvare, o nuo 1808 m. iš Ignoto Tyzenhauzo įsigijo motinai priklausiusį Veprių dvarą, dėl kurio tėvas ilgai bylinėjosi. 1812 m. vadovavo Napoleono kariuomenės lietuvių pėsčiųjų šaulių pulkui. Karui pasibaigus parašė atsiminimus. Buvo 1831 m. sukilimo dalyvis ir vienas iš Ukmergės krašto sukilėlių vadovų. Manoma, kad jo iniciatyva pastatydintas vienintelis išlikęs baroko architektūros paminklas Ukmergės rajone - Koplytstulpis baro konfederacijai atminti Vepriuose. Veprių dvarą kaip kraitį perėmė jauniausia iš jo trijų dukterų, Pelagija.

Šeima ir vaikai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1793 metų vasario 10 d. vedė Liudviką Potocką (1779–1850), stambaus Lenkijos magnato, grafo Stanislovo Felikso Potockio (1753–1805) dukterį nuo antros santuokos su Amalija Mnišek (1752–1798). Vaikai:

  • Stanislovas Feliksas (1795–1872)
  • Žozefina (1796–1860), Leono Potockio (1799–1864) žmona
  • Pelagija (1798–1881), Aleksandro Saint-Clair (1800–1880) žmona
  • Sofija (mirė kūdikystėje)
  • Vanda (mirė kūdikystėje)
  • Аdelė (1801–1860), kunigaikščio Eugenijaus Poniatovskio žmona.
Galerija