Pereiti prie turinio

Kadmis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kadmis (Cd)
Periodinė grupė

5

Atomo numeris 48
Išvaizda

Metališkas, sidabriškai pilkas

Atomo savybės
Atominė masė
(Molinė masė)

112,411 а.m.v. (g/mol)

Atomo spindulys

402 pm

Jonizacijos energija
(pirmas elektronas)

867,8 kJ/mol (eV)

Elektronų konfigūracija

[Kr] 4d10 5s²

Cheminės savybės
Kovalentinis spindulys

148 pm

Jono spindulys

?? pm

Elektroneigiamumas

1,69 (pagal Polingą)

Elektrodo potencialas

??? V

Oksidacijos laipsniai

2 (silpnai bažinis oksidas)

Termodinaminės savybės
Tankis

8,65 g/cm³

Šiluminė talpa

26,020 J/(K·mol)

Šiluminis laidumas

96,6 W/(m·K)

Lydymosi temperatūra

594,22 K

Lydymosi šiluma

6,21 kJ/mol

Virimo temperatūra

1040 K

Garavimo šiluma

99,87 kJ/mol

Molinis tūris

?? cm³/mol

Kristalinė gardelė
Kristalinė gardelė

Heksagoninė

Gardelės periodas

?? Å

Kadmis – antros grupės Periodinės elementų lentelės elementas, minkštas ir tąsus sunkusis metalas, lengvai tirpstantis azoto rūgštyje ir kiek sunkiau sieros ir druskos rūgštyje.

Iki 1975 m. buvo laikytas tik nuodingu elementu.[1]

Tai vienas plačiausiai naudojamų metalų. Jis naudojamas atominėje pramonėje, šarminių akumuliatorių gamyboje, įvairių lydinių, dažų, liuminoforų gamyboje, galvaniniuose padengimuose. Ypatingai paplitę švino ir kadmio lydiniai, kurie plačiai naudojami automobilių pramonėje, taip pat alavo ir berilio lydiniai su kadmiu, kurių lydymosi temperatūra labai maža bei nepaprastai patvarūs kadmio ir vario lydiniai.

Kadmio poveikis žmogaus organizmui

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kadmis priskiriamas mikroelementams, kurie pastoviai randami gyvūnų bei žmogaus organizmuose. Manoma, kad kadmio kaupimasis tam tikruose organuose yra susijęs su jų funkcijomis. Kadmis neturi jokios metabolinės reikšmės žinduoliuose, todėl bet kokia šio elemento dozė yra nuodinga.

Kadmis ir jo oksidai yra labai toksiškos medžiagos, todėl jų aukščiausia leistina koncentracija jokiu būdu negali viršyti:

  • 0,0001 mg/l kadmio oksido (CdO)
  • 0,001 mg/l Kadmio.

Ilgalaikis kadmio ir jo junginių patekimas į organizmą per kvėpavimo takus gali sukelti galvos skausmus, svaigulį, susierzinimą, nemigą, blogą apetitą, pykinimą bei vėmimą, uoslės jautrumo sutrikimus, nosies kraujagyslių trūkinėjimus (kraujavimą), rečiau, sunkų kvėpavimą, kosulį bei skausmus krūtinės srityje.

Sveikatos sutrikimai atsiranda todėl, kad kadmis sukelia oksidacinį stresą ląstelėse (ypač insktų kanalėliuose), todėl vyksta ląstelių apoptozė. Ilgalaikis apsinuodijimas kadmiu sukelia Fanconi sindromą.

Kadmio kaupimosi organizme įrodymu galima laikyti kadmio vainikėlius aplink dantų kakliukus – dantys nudažyti šviesiai geltona arba ruda spalva. Tai taip pat gali rodyti lėtinį apsinuodijimą kadmiu.

Pavadinimo kilmė

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kadmis yra dažnai sutinkamas kartu su cinku rūdose, todėl pagal tai ir pavadintas: graikiškai cadmeia – cinko špatas (ZnCO3).

  1. KRYLOVA Valentina, RINKEVIČIENĖ Elvyra. Cheminiai elementai biologinėse sistemose: mokomoji knyga . Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2008, 111 p. ISBN 978-9955-20-311-7.