Pereiti prie turinio

Kava

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kavos puodelis
Pagrindiniai kavos auginimo rajonai

Kava – iš kavamedžio krūmo vaisių sėklų (kavos pupelių) pagamintas, kofeino turintis gėrimas.[1]

Kava kilusi iš Etiopijos (tikriausiai Kafos regiono, nuo kurio vardo galėjo kilti ir pats žodis „kava“), kur natūraliomis sąlygomis auga arabinis kavamedis. Pasaulyje kavą išpopuliarino arabai. Kavamedžiai auginami atogrąžų rajonuose: Afrikoje, Azijoje, Centrinėje ir Pietų Amerikoje. Šiuo metu – 76 pasaulio šalyse.

Kavos pupelių rūšys

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Skrudintos kavos pupelės

Kavos pupelių rūšys skirstomos pagal kavamedžių auginimo vietą (Kenijos, braziliška kava ir kt.) arba kavamedžių rūšį (arabika, liberika, robusta). Kavos pupelių savybės taip pat priklauso ir nuo to, kokiame aukštyje kavamedžiai auginami. Kokybiškesnės pupelės yra aukštumose, virš 700 m aukščio, auginamų krūmų.

Arabinis kavamedis (Coffea arabica) – sėklos pailgos, lygiu paviršiumi, vos išlenktos „S“ raidės formos linija. Sudaro apie tris ketvirtadalius pasaulinės kavos gamybos.

Arabika kavos pupelių gaminama:

Coffea canephora – auga prastesnio klimato kraštuose. Sėklos apvalios, spalva nuo šviesiai rudos iki pilkšvai-žalios. Sudaro apie ketvirtadalį pasaulinės kavos gamybos.
Ši kavos rūšis mažiau aromatinga ir kartoko skonio, tačiau stipresnė, joje daugiau kofeino. Siekiant pagerinti kavos skonį ir aromatą, ji neretai brandinama: kavos uogos gali būti keletą mėnesių išlaikomos statinėse, o tik paskui lukštenamos.
Šios Kavos pupelės yra žymiai pigesnės. Gali būti naudojamos maišant su kitos rūšies pupelėmis.

Robusta kavos pupelių gaminama:

  • kava Espresso – susidaro kokybiškesnė kavos puta

Liberika – yra mažiausiai paplitusi kavamedžių rūšis. Ji yra gana prasto skonio. Šios pupelės naudojamos kavos gėrimams bei tirpiai kavai gaminti ir užima apie 1% pasaulinės produkcijos.

Kavos stiprumas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Arabų šalyse iki šiol verdama pati stipriausia kava. Verdama per keletą etapų: paruošta silpnesnė kava pakaitinama, ir ja užpilamos šviežiai sumaltos pupelės.

  • Stipri kava: 50 ml juodos kavos gaminama iš 20–50 g ar daugiau pupelių.

Europoje populiari silpnesnė kava.

  • Vidutinio stiprumo kava: 100 ml juodos kavos gaminama iš 10–20 g pupelių.

JAV populiari silpniausia kava.

  • Silpna kava: 200 ml juodos kavos gaminama iš 10 g ar mažiau pupelių.

Arabiškos ir turkiškos kavos ruošimo ir vartojmo tradicijos buvo įtrauktos į UNESCO nematerialių pasaulio paveldo vertybių sąrašą.

Dėl joje esančio kofeino (0,6–2,4 %) kava turi tonizuojančių savybių ir geriama kaip žvalinantis, energetinis gėrimas. Kofeino kiekis kavoje gana menkai priklauso nuo jos skonio: prasta vandeninga kava gali turėti daugiau kofeino, nei kokybiška ir gerai išvirta. Tai labiausiai susiję su tuo, kad kofeinas vandenyje ištirpsta anksčiau, nei skonį suteikiančios medžiagos. Neretai itin daug kofeino turi kavos automatuose pagaminta bei tirpi kava.

Specialaus serviravimo arba stipri kava Moka, rytietiška kava, kava su plakta grietinėle – dažnai geriamos be papildomų patiekalų. Prie jų tinka tik maži saldūs, pikantiški arba neaštrūs sumuštiniai.

Prie sumuštinių kava geriama su pienu, grietinėle arba juoda.

Tūkstančiai tonų (2020 m.)[2]
1 Brazilijos vėliava Brazilija 3700
2 Vietnamo vėliava Vietnamas 1763
3 Kolumbijos vėliava Kolumbija 833
4 Indonezijos vėliava Indonezija 773
5 Etiopijos vėliava Etiopija 585
6 Peru vėliava Peru 376
7 Hondūro vėliava Hondūras 364
8 Indijos vėliava Indija 298
9 Ugandos vėliava Uganda 290
10 Gvatemalos vėliava Gvatemala 225
Iš viso pasaulyje 10688

Taip pat skaitykite

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vikicitatos

Wikiquote logo
Wikiquote logo
Puslapis Vikicitatose
  1. Kava. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2022-06-21.
  2. [1]
Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.