Kunigiškių lobis
Kunigiškių lobis arba Palangos lobis – Kunigiškių kaimo, (dab. Palangos savivaldybė) teritorijoje, 1962 m. rastas vėlyvųjų viduramžių monetų lobis.
Atradimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1414–1519 m. monetų lobis, surastas 1962 m. Palangoje įrengiant žvyro karjerą prie kelio Palanga – Liepoja. Rastas 25–30 cm gylyje, kruopščiai supakuotas. Monetos sudėtos pagal dydį stulpeliais, jie susukti į drobulę, įvyniotas į vilnonę medžiagą ir įdėtas į odinį maišą. Lobį tyrė numizmatas Mikelis Balčius.
Lobis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Lobį sudaro 465 monetos, daugiausia Lietuvos didžiųjų kunigaikščių ir Lenkijos karalių bei Vokiečių ordino didžiųjų magistrų:
- Kazimiero Jogailaičio 239 šilingai
- Aleksandro 100 denarų
- Žygimanto Senojo 8 pusgrašiai
- Pauliaus fon Rusdorfo 3 šilingai
- Liudvigo von Erlichshauzeno 2 šilingai
- Heinricho von Plaueno 6 šilingai
- Heinricho Richtenbergo 23 šilingai
- Martino Truchseco fon Vethauseno 30 šilingų
- Johano fon Tyfeno 34 šilingai
- Albrechto Brandenburgiečio 14 grašių
Daugumą lobio monetų (437 vnt.) saugo Kretingos muziejus, septynias – Mažosios Lietuvos muziejus Klaipėdoje.[1]
Pastaba: terminas Palangos lobis literatūroje taikomas Felikso Tiškevičiaus 1905–1907 m. surinktam gintaro dirbinių rinkiniui, kurį saugo Palangos gintaro muziejus.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Eugenijus Ivanauskas. Kunigiškių lobis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 267 psl.