Pereiti prie turinio

Nava

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Apie ežerą prie Aukštadvario žr. Nava (ežeras).
Tipinės katedros išplanavimas. Navos pažymėtos rožine spalva.
Ankstyvojo renesanso architektūros nava (Florencijos Šv. Lauryno bazilika)

Nava (lot. navis – „laivas“) – kulto pastato vidaus erdvės dalis, esanti tarp presbiterijos ir kruchtos (bobinčiaus). Pastatuose gali būti viena arba kelios (2, 3, 5) navos. Vienanavių pastatų erdvė vientisa; daugianavių pastatų erdvę į navas suskirsto išilginės lygiagretės atramos, tokios kaip stulpai, pilioriai, kolonos.

Navos būna centrinės (platesnės, dažnai aukštesnės), šoninės (siauresnės; haliniuose pastatuose vienodo aukščio su centrine nava) ir skersinės, vadinamos transeptu (lotyniško kryžiaus plano pastatuose).[1]

  1. NavaLietuviškoji tarybinė enciklopedija, VIII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VIII: Moreasas-Pinturikjas, 117 psl.