PCI

Lizdai prietaisams su PCI jungtimi įstatyti

PCI (angl. Peripheral Component Interconnect) – magistralės sąsaja, skirta prijungti plėtotės plokštes prie kompiuterio pagrindinės plokštės.

Pirmą kartą pristatyta 1992 m. birželio mėn. kaip greitesnis komunikacijos būdas tarp procesoriaus ir plokščių, kurios anksčiau naudojo ISA jungtį.

Šiuolaikinės pagrindinės plokštės (nuo 2010 m.) turi tik 1, retai 2, PCI jungtis, kai anksčiau jų būdavo 5-6.

Istorija

PCI kūrimą 1990 m. pradėjo Intel. 1992 m. birželio mėn. pristatytas PCI 1.0 standartas. PCI jungties standartas PCI 2.0 pristatytas 1993 m. balandžio 30 d.

PCI sąsaja buvo plačiai naudojama asmeniniuose kompiuteriuose 1995-2005 m.^[1].

PCI palaipsniui pakeista į 2004 m. pasirodžiusią PCI Express, kuri greitai išpopuliarėjo tarp plėtotės plokščių.

Charakteristikos

Yra keletas PCI tipų, kurie skiriasi darbine įtampa, magistralės pločiu ir veikimo dažniu. Labiausiai paplitęs PCI variantas – 3,3 V, 32 bitų ir 33 MHz. Didžiausias šio varianto duomenų pralaidumas yra 133 MB/s. Lėtesnė už AGP jungtį, skirtą tik vaizdo plokštėms.

Vienas iš PCI magistralės privalumų – dvi PCI plėtotės plokštės gali bendrauti viena su kita nenaudodamos procesoriaus.

Šaltiniai

↑ John Williams (2008). Digital VLSI Design with Verilog: A Textbook from Silicon Valley Technical Institute (anglų). Springer Publishing. p. 67. ISBN 978-1-4020-8446-1.

[Williams2008-1] John Williams (2008). Digital VLSI Design with Verilog: A Textbook from Silicon Valley Technical Institute (anglų). Springer Publishing. p. 67. ISBN 978-1-4020-8446-1.

[1]